Vietiniai rinkimai JAV, kurie vyksta tada, kai nėra rinkimų į Kongresą ar prezidentūrą (angl. „off year elections“), nepritraukia didelio rinkėjų dalyvavimo ar didelių politinių diskusijų. Vyksta balsavimas vietinėms ir valstijų pozicijoms užimti. Paprastai dominuoja vietiniai reikalai, tokie kaip švietimas, mokesčiai ar problemos, susijusios su transportu.
Šiais metais buvo kitaip. Nacionalinė politika tapo vietinių rinkimų dalimi. Nusivylę Trumpu ir trumpistais, nemažai JAV balsuotojų palaikė demokratus.
Sužinoję lapkričio 4-osios dienos rezultatus, net patys demokratai buvo nustebinti savo sėkmės. Laimėtos pergalės visais frontais: ne tik kaunantis dėl Virdžinijos ir Naujojo Džersio gubernatorių postų bei referendumo dėl valstijos rinkimų žemėlapių perskirstymo (angl. „redistricting“) Kalifornijoje, bet ir dėl valstybės tarnybos komisijų viršininkų (angl. „public service commissioners“) palyginti konservatyvioje Džordžijoje. To Džordžijoje nebuvo ištisus porą dešimtmečių – šiuose postuose paprastai būdavo respublikonai.
Tai ne vienintelis istoriškai svarbus pokytis. Išrinkta pirmoji Virdžinijos istorijoje moteris gubernatorė. Pasauliniu mastu nuskambėjo musulmono, jauno politiko, iškilusio per rekordiškai trumpą laiką, Zohrano Mamdanio pergalė. Jo sėkmę kaunantis dėl Niujorko mero posto komentatoriai lygino su Baracko Obamos sėkme. Netyla diskusijos, ar Mamdanio sėkmė kaunantis dėl Niujorko mero posto reiškia, kad demokratams reikia pasukti labiau į kairę ir sekti Mamdanio, kuris save vadina demokratu socialistu, ir Bernie Sanderso (senatoriaus iš Vermonto, kuris nesigėdija save vadinti socialistu) pėdomis.
Viena aišku – tai nebuvo paprasti rinkimai į valstijų ir vietinės valdžios pozicijas. Kas paaiškina didesnį negu paprastai (ypač Mamdanio atveju) rinkėjų aktyvumą? Ar tikrai greitu laiku matysime posūkį į kairę JAV nacionalinėje politikoje? Ar tai iš tiesų buvo referendumas dėl Trumpo, kai rinkėjai mėgino komunikuoti žinutę, kad jiems nebepatinka tai, ką daro respublikonai ir Trumpas?
Viena vertus, svarbiausios varžybos vyko demokratams prijaučiančiose teritorijose. Tiek Virdžinija (ypač šiaurinė šios valstijos dalis), tiek Naujasis Džersis ir, žinoma, Kalifornija bei Niujorkas yra „mėlynosios“ valstijos, kur reikėjo tikėtis demokratų pergalės. Tik nebuvo aišku, kokia persvara. Be to, buvo ir nuogąstavimų, kad demokratai pasirodys itin silpnai. Demokratų partija silpnai pasirodė per 2024-ųjų metų prezidentinius rinkimus. Dabar visos trys valdžios šakos – prezidentūra, Kongresas ir Aukščiausiasis Teismas – yra respublikonų rankose. (Nors JAV teisėjai turėtų būti nepriklausomi, prezidentai skiria federalinius teisėjus, kurių įsitikinimai ir filosofija yra artimesni jų partijai.) Taip pat neaišku, ar tikrai Mamdanio laukia puiki politinė karjera nacionalinėje politikoje. Niujorko merams dažniausiai nepasiseka pasiekti aukštumų nacionalinėje politikoje.
Nėra visiškai aišku, ar demokratams pavyks atsikratyti elitinės ir pasipūtusios partijos įvaizdžio, ypač tarp mažiau pasiturinčių žmonių. Jų balsai būtini tam, kad demokratų partija atgautų įtaką nacionalinėje politikoje.
Tačiau nuogąstavimai dėl prasto demokratų pasirodymo šiuose rinkimuose nepasitvirtino. 2025-ųjų rinkimai rodo, kad daugeliui rinkėjų, ypač demokratams prijaučiančiose vietose (tokiose kaip didieji miestai), nusibodo trumpizmas ir Trumpo politika. Paprastai šis protestas išreiškiamas praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų. Šįkart tai atsitiko anksčiau. Tikėtina, kad balsuodami už valstybės tarnybos komisijų viršininkus, kurie reguliuoja elektros ir kitų būtinų paslaugų kainas, Džordžijos balsuotojai išreiškė nepasitenkinimą trumpizmu ir Trumpo politika.
Kaip ir paprastai per JAV rinkimus, rinkėjams buvo svarbiausi ekonominiai klausimai. Daugeliui JAV balsuotojų, ypač tiems, kurie priklauso nuo federalinės Papildomos mitybos pagalbos programos (angl. SNAP, Supplemental Nutrition Assistance Program), federalinės valdžios krizė reiškė, kad pagrindiniai jų šeimos poreikiai nebuvo patenkinti. Tokių balsuotojų nemažai: kas aštuntas amerikietis naudojasi šia federalinės valdžios programa. Dėl federalinės valdžios krizės (nes valdžios finansavimo nepratęsė Kongresas) strigo ir tebestringa oro uostų darbas. Darosi aišku, kad amerikiečiai dėl to ima kaltinti ne demokratus, o respublikonus ir galbūt netgi Trumpą. Viena aišku – šie rinkimai parodė, kaip stipriai yra nacionalizuota JAV politika. Net balsuodami vietiniu ir valstijų lygmeniu, rinkėjai rėmėsi savo įsitikinimais apie Trumpą ir trumpizmą.
Ar tai reiškia, kad pasipriešinimas Trumpui ir trumpizmui ir toliau stiprės, ypač 2026-aisiais, kai bus rinkimai į Atstovų Rūmus (ir kai paprastai laimi prezidentui oponuojanti politinė partija)? Visuomenės palaikymas Trumpui, paskutinių apklausų duomenimis, tebėra gan aukštas – apie 40 proc. (kai kurių apklausų duomenimis – apie 37 proc.). Tai visgi rodo nemažos Amerikos visuomenės dalies besąlygišką atsidavimą šiam lyderiui. Panašu, kad daug ką lems tai, kaip Amerikos rinkėjai interpretuos poslinkius ekonomikoje. Nors turtingiesiems gyvenimas sekasi puikiai, žmonėms, kuriems reikia valstybės pagalbos, darosi vis sunkiau. Nėra visiškai aišku, ar demokratams pavyks atsikratyti elitinės ir pasipūtusios partijos įvaizdžio, ypač tarp mažiau pasiturinčių žmonių. Jų balsai būtini tam, kad demokratų partija atgautų įtaką nacionalinėje politikoje.
Pats Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ demokratų pergalę šiuose rinkimuose paaiškino tuo, kad jo vardo nebuvo balsavimo biuleteniuose. Matyti, kad iš Trumpo pusės nėra jokio noro prisiimti atsakomybės už dabartinę federalinės valdžios krizę ir prastą respublikonų pasirodymą rinkimuose. Tačiau kol kas vis dar nėra visiškai aišku, ar demokratams pavyks pasinaudoti pergalės referendume prieš Trumpą vaisiais ir pakeisti JAV nacionalinę politiką savo naudai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
