Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Dubrovnike dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, kuriame aptarti regiono energetikos, susiekimo ir geopolitinio saugumo iššūkiai.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas akcentavo, kad dabartinėje saugumo aplinkoje iniciatyvos dėmesys plečiasi į naujas sritis, tokias kaip karinis mobilumas, kritinės infrastruktūros apsauga ir kibernetinis saugumas.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, jog energetinė nepriklausomybė yra nacionalinio saugumo pagrindas.
„Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa 2025 metais padėjo pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę. Tai puikus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys“, – teigė prezidentas.
Jo teigimu, regionui taip pat svarbus transatlantinis bendradarbiavimas, JAV vaidmuo stiprinant regiono energetinį saugumą – Lietuva yra vienas pagrindinių JAV suskystintų gamtinių dujų SGD) įėjimo taškų regione, o dalis šių dujų pasiekia ir Ukrainą.
„Trijų jūrų iniciatyva skatina transatlantinį bendradarbiavimą ir užtikrina strateginį Jungtinių Amerikos Valstijų buvimą rytiniame NATO ir Europos Sąjungos flange. Šio regiono valstybės, būdamos rytinio flango dalimi, turi ne tik nuosekliai didinti finansavimą gynybai, bet ir sparčiai plėtoti gynybos pramonę“, – plenarinės sesijos metu kalbėjo G. Nausėda.
Diskusijoje taip pat daug dėmesio skirta Ukrainai – Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą, ypač energetikos sektorių, išlieka vienu pagrindinių iššūkių, todėl būtina toliau stiprinti paramą Ukrainai.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją.
Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija, Japonija, Europos Komisija, Ispanija ir Turkija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios partnerės iš Rytų kaimynystės ir Vakarų Balkanų – Ukraina, Moldova, Albanija ir Juodkalnija.
