Jei taupote antrosios pakopos pensijų fonde – šventas dalykas. Valdžia nei sukauptos sumos, nei jos išsiėmimo senatvėje ne tik neapmokestins, bet net sušelps jus 400 eurų per metus „skatinamąja“ subsidija, nepaisant net to, kad esate pasiturintis ir pats galėtumėte paremti kitus.
Tačiau jeigu jūs taupote terminuotame indėlyje, kad gautumėte palūkanas kaip priedą prie pensijos ar investuojate kituose, ne pensijų fonduose, perkate įmonių akcijas, o net ir pačios valstybės paskolos obligacijas – tos pačios valdžios akyse esate įtartinas tipas ir kasmet būsite apmokestinamas. Jūsų net nepaklaus, ar esate pajėgus tuos mokesčius sumokėti. Ir net jei taupote iki senatvės ir indėlio palūkanų ar investavimo grąžos neimate vartojimui, kol sulauksite pensijos. Ne, jūs taupote ne ant pakopos ir liūdnos jūsų mišios – mokėsite.
O labiausiai valdžių nemėgstami taupantieji nekilnojamojo turto forma. Jei nusipirkote antrą butą ar susigrąžinote sovietų nacionalizuotą tėvų žemę ir ją nuomojate kaimynui ūkininkui, kad nuomos pajamomis pasisaldintumėte stojiško gyvenimo iš „Sodros“ malonės senatvę, mokesčius jūs mokėsite net du kartus – ir turto, ir pajamų mokestį iš gautų nuomos pajamų. Jūs esate valdžios prakeikti, nes drįsote dar toliau nutolti nuo šventovės – antrosios pakopos.
Štai taip keistai ligšiolinės valdžios iki ministrės Ingos Ruginienės vertino lietuvio taupymo įpročius – nuo garbinimo iki prakeiksmo ir toliau – iki dvigubo prakeiksmo. Valdžioms, žinoma, pritarė ir tebepritaria ekspertai, pagal tuos įpročius lietuvį niekindami dėl finansinio neišprusimo (užsidirbti pinigus išprusote, bet juos valdyti – ne, nes nemokate komisinių arba mokate ne tiems, kam reikia).
O labiausiai valdžių nemėgstami taupantieji nekilnojamojo turto forma.
O tuo tarpu tas neišprusėlis ne pirštu penimas ir yra pats sau patikimiausias ekspertas. Jis puikiai žino, kad pinigų prireikia ne tik neišvengiamoje senatvėje (kuri, beje, ir taip bent minimaliai apsaugota „Sodros“), bet daugelyje daug mažiau prognozuojamų gyvenimo etapų.
Gali vėtra nunešti stogą, gali subyrėti automobilio greičių dėžė, gali išbyrėti dantys nuo parodontozės, gali užklupti dar rimtesnė liga, kuriai gydyti Ligonių kasos lėšų oi kaip nepakanka, gali šeimos narys prarasti darbą ar protą (rasti gražesnę ar pajėgesnį) ir t. t. Ir tada pasirodo, kad tas tik menkas palūkanas duodantis indėlis ar žemės hektaras yra patikimiausia draudimo sutartis, nes su pačiu savimi. Nereikės niekam įrodinėti – draudiminis tai įvykis ar ne.
Tačiau politikai ir ekspertai varo į antrąją pakopą, joje užrakina ir dar „skatina“ mokesčių mokėtojų pinigais. Skatina būti ten, iš kur neišleidžia išeiti! Tik menka analogija kalbantiems vieno sakinio teiginiais (deja, mūsuose vis dažnesnis įprotis). Štai, tėvai privalo užtikrinti, kad vaikai iki 16 metų lankytų mokyklą. Politikai ir ekspertai, turite laisvą erdvę skatinti – mokėkite skatinamąją išmoką 1,5 proc. vidutinės algos tėvams, kad jie nenustotų leisti vaikų į mokyklą. Skamba idiotiškai? Lygiai taip pat, kaip pinigais skatinti nepaleidžiamus nuo antrosios pensijų pakopos.
Tai ko gi reikia, kad žmonės patys rūpintųsi savo senatve? Pirmiausia jiems netrukdyti. Netrukdyti pasirinkti taupymo formų. Kam ir kol norisi taupyti pensijų fonde, nesibaiminantiems, kad Donaldui Trumpui ką šnektelėjus sukaupta vertė susvyruos – prašom, tik savo, ne bendrapiliečių mokesčių sąskaita.
Norite laikyti indėlį banke, palūkanos gal nesieks pensijų fondo kapitalo grąžos, bet jo nominali vertė niekada nekris, nes apsaugota indėlių draudimo – prašom. Nuomojate žemę ar butą – prašom, jei nuomos pajamų neleidžiate vartojimui – nemokėkite pajamų mokesčio. Ką tik sukurta investicinė sąskaita ir elementaru ją pritaikyti taupymui senatvei.
Atrodo, tai turėtų būti suprantama ir patrauklu liberalams, kurių apstu net valdančiojoje koalicijoje. Ką jau kalbėti apie nominalias liberalų partijas. Tačiau ne, jie kovoja ne už piliečio laisvę, bet už finansinio verslo grupės pelną. Todėl Seime mes girdime visai kitas diskusijas.
Tai ko gi reikia, kad žmonės patys rūpintųsi savo senatve? Pirmiausia jiems netrukdyti. Netrukdyti pasirinkti taupymo formų.
Vienu metu svarstomi ir mokesčių, ir antrosios pakopos pensijų pakeitimai. Mokesčių įstatymų projektuose neatsirado prievolių atidėjimo (ar bent liberalios opozicijos pasiūlymų) taupantiesiems įvairiausiomis formomis, jei santaupos neliečiamos iki senatvės. O Antrosios pensijų įstatymo projekte liko skatinimas valstybės pinigais ir vos vos, tik pro sukastus dantis prakošiamas, minimalus palaisvinimas iššokti per langą.
Kokia tų dviejų pusiausvyra? Papildomu apmokestinimu surinks į valstybės biudžetą tiek lėšų, kiek atiduos kaupiantiesiems antrojoje pakopoje. Toliau vienus laikys suvaržę, bet finansiškai proteguos kitų sumokamų mokesčių sąskaita. Gaila ir vienų, ir kitų. O labiausiai – toliau prievartaujamos logikos.
