Jau nuo vasario mėnesio, tepraėjus 100 dienų nuo Trumpo inauguracijos, Amerikoje netyla diskusijos apie tai, ar šalis gyvena konstitucinės krizės sąlygomis. Tokia krizė apibrėžiama kaip situacija, kai nebeveikia fundamentalūs valstybės valdymo principai, kai atskiros valstybės institucijos smarkiai konfliktuoja viena su kita, kai Konstitucija nebegali tapti vedliu atsakyti į iškilusius politinius klausimus, arba kai išvis nebepaisoma Konstitucijos.
Šia tema vasario pabaigoje diskutavo teisės ekspertai Harvardo universitete. Jie konstatavo, kad jiems nerimą kėlė tai, kad Trumpo vyriausybė grasino nepriklausomoms institucijoms ir netgi uždarė USAID (instituciją, atsakingą už ekonominę ir socialinę pagalbą užsienio valstybėms); kad vyksta neskaidrus ir neprognozuojamas Musko valdomas DOGE darbas. Tačiau ekspertai visgi nusprendė, kad kol kas tikros konstitucinės krizės tuo metu JAV dar nebuvo – atseit, Trumpas ir jo komanda dar visgi kreipė dėmesį į teismus, ir dar buvo galima tikėtis, kad Trumpas ir jo vyriausybė klausys teismų nuosprendžių.
Tačiau neseniai situacija gerokai paaštrėjo. Kovo viduryje federalinės valdžios teisėjas Jamesas Boasbergas nusprendė, kad Trumpo administracija neturėjo teisės išsiųsti 261 žmogaus (migrantus iš Venesuelos) iš JAV į El Salvadoro kalėjimus be teisminių procedūrų. Trumpo administracija argumentavo, kad ji į El Salvadorą išsiuntė baisius nusikaltėlius, keliančius grėsmę JAV saugumui, ir, nepaisydama teisėjo įsakymo, toliau tęsė deportaciją (nors teisėjas liepė lėktuvams su migrantais grįžti atgal). Teisėjas pasipriešino Trumpo administracijai, argumentuodamas, kad jie neturėjo teisės šitaip elgtis. Kaip ir reikėjo tikėtis, per socialines medijas Trumpas išvadino Boasbergą „radikaliu kairuolišku lunatiku“ ir netgi pareikalavo pradėti jo nušalinimo procedūrą (ir iškart susilaukė kelių respublikonų Atstovų rūmų palaikymo). Muskas iškart pasiūlė pinigų tiems Atstovų rūmų nariams, kurie išreiškė palaikymą Boasbergo nušalinimo procedūroms.
Iš tiesų teisėjas Boasbergas yra priešingybė „radikaliems kairiesiems“. Jis tik lengvai nubaudė sausio 6-osios maišto dalyvius ir sudarė visas sąlygas grupėms, kovojančioms prieš Hillary Clinton, paviešinti jos žinutes iš privataus serverio, kai ši mėgino tapti JAV prezidente (ir pralaimėjo kovą prieš Trumpą 2016 m.). Turbūt nereikia stebėtis, kad Boasbergą iškart užsistojo ir konservatyvus Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas, pareiškęs, kad jau per du šimtus metų JAV yra susiklosčiusi tradicija, kuri neleidžia nušalinti teisėjų vien dėl to, kad nepatinka jų sprendimai. Tai buvo vienas nedaugelio viešų Aukščiausiojo Teismo pareiškimų. Tai taip pat buvo įnirtingos kovos tarp dviejų JAV institucijų – prezidentūros ir teismų – pradžia.
Netrukus sekė kitas agresyvus Trumpo administracijos žingsnis – memorandumas, liepiantis Teisingumo ir Valstybės Saugumo departamentams pradėti sankcijas prieš teisėjus, kurie atseit yra įsitraukę į „lengvabūdišką, nepagrįstą ir įnirtingą bylinėjimąsi“ prieš Trumpo administraciją. Pabūgę panašių sankcijų, kurios galėtų limituoti priėjimą prie federalinės valdžios, taip pat kontraktų su federaline valdžia anuliavimo, viena didžiausių ir galingiausių JAV advokatų kontorų „Paul, Weiss“ pasidavė ir pasižadėjo bendradarbiauti su Trumpo administracija. Į teisėjų, kurie priešinosi Trumpui, namus atkeliavo picos – taip Trumpo palaikytojai komunikavo, jog žino, kur šie teisėjai gyvena. Nemažai teisėjų prisipažino, kad bijo dėl savo ir savo šeimų saugumo.
Trumpo palaikytojų gretose įsižiebė kova prieš vadinamuosius „liberalius“ teisėjus. Šią kovą skatino ir tebeskatina pats Trumpas. Konservatyvūs komentatoriai argumentuoja, kad Boasbergo konfrontacija su Trumpu nėra jokia krizė, nes konfrontacija tarp įstatymus vykdančios valdžios ir įstatymus interpretuojančios valdžios (teismų) vyksta jau šimtmečius, nuo pat 1803-iųjų Aukščiausiojo Teismo sprendimo Marbury v. Madison, kai valstybės sekretorius (įstatymų vykdomosios valdžios atstovas) atsisakė bendradarbiauti su Aukščiausiuoju Teismu. Tuomet Aukščiausiojo Teismo teisėjas Johnas Marshallas sugebėjo pasinaudoti susidariusia krize ir pareiškė, kad jo teismas turi teisę interpretuoti Konstituciją (t. y. atlikti teisminę peržiūrą, angl. „judicial review“). Tai tapo svarbiausia JAV teismų galia, kuria daugelis teisėjų dabar remiasi, kovodami prieš antikonstitucinius Trumpo administracijos potvarkius. Be abejo, nuo 1803-iųjų JAV įstatymus interpretuojančios valdžios (teismų) galia gerokai išaugo. Teisėjai ėmėsi drąsiai dalyvauti ne tik interpretuodami įstatymus, bet ir pasisakydami dėl įvairių politikos bei strategijų krypčių, tokių kaip sveikatos apsauga, abortai ar vedybų įstatymai. Jų sprendimai formuoja šias politikas ir strategines kryptis. Netgi ir šiais laikais pats aktyviausias pasipriešinimas Trumpo administracijai kyla iš teisėjų, kurie blokuoja Konstitucijai prieštaraujančius Trumpo administracijos sprendimus.
Nors konfrontacija tarp įstatymus vykdančios ir įstatymus interpretuojančios valdžios iš tiesų nėra nauja, situacija antrosios Trumpo kadencijos metais visgi yra kritinė. Tiek pats Trumpas, tiek jo vyriausybės nariai argumentuoja, kad nebūtina klausyti teisėjų, kai atseit pati valstybė yra pavojuje. 261 migranto iš Venesuelos deportacija rėmėsi „Priešų įstatymu“ (angl. „Alien Enemies Act“), kuris buvo pasirašytas dar 18 amžiuje, kai JAV išlikimas buvo pavojuje. Dabar nebesilaikoma konstitucinių normų, viena kurių yra pagarba teismams ir teisėjams. Teisėjai yra priversti remtis įstatymus vykdančia valdžia tam, kad jų nutarimai būtų įgyvendinti. Mėginama įgąsdinti visuomenę, paveikti teisėjus ir pavergti stiprias bei praeityje nepriklausomas advokatų kontoras.
Pasak ekspertų, tyrinėjančių demokratijų silpnėjimą, tokių kaip Stevenas Levitsky, tai, kas dabar vyksta JAV (t. y. mėginimai įbauginti teisėjus ir susilpninti teisinės valstybės pagrindus) – kur kas blogiau, nei tai, kas neseniai vyko Lenkijoje ir Vengrijoje. Trumpas elgiasi taip, tarsi teisėjai jau dabar nebeturėtų galios prieštarauti jo veiksmams. Paprastai demokratijų silpnėjimo laikotarpiu autoritariniai lyderiai mėgina paslapčiomis silpninti teisinę valstybę. Pasak Levitsky, Trumpas tai daro atvirai.
Dar kol kas yra teisėjų, mėginančių pasipriešinti Trumpui. Kol kas rusena viltis, kad atsibus ir pilietinė visuomenė, kuriai rūpi teisinė valstybė ir JAV Konstitucija. Tačiau laikui bėgant, vilčių, kad į JAV sugrįš demokratinės ir teisinės valstybės normos, lieka vis mažiau.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
