Praeitais metais politologai Stephenas Hansonas ir Jeffrey Kopsteinas knygoje „Ataka prieš modernias valstybes“ įspėjo, kad matome naują pavojingą pasaulinį reiškinį. Įvairiose valstybėse prasidėjo atakos prieš šių valstybių pagrindus. Gobšūs save įsimylėję lyderiai mėgina užgrobti valdžią sau ir savo sėbrams. Konsoliduota demokratija laikyta Amerika irgi tapo šio pasaulinio reiškinio auka.
Demokratiškai išrinktas Trumpas net neprasidėjus antrajai valdymo kadencijai svarbiems valstybiniams postams ėmė siūlyti akivaizdžiai tiems postams netinkamus, bet jam lojalius žmones. Nuo inauguracijos dar nepraėjo nė mėnuo, o Trumpo bičiulis Muskas, niekieno neišrinktas į valdžią, padedamas paauglių jakobinų, ėmėsi sparčiai griauti Amerikos valstybės pagrindus. Jis grasina valstybės darbuotojams ir yra pasiruošęs panaikinti kai kurias Amerikos valstybės institucijas. Jam Trumpas duoda žalią šviesą.
Atrodo, kad Hansonas ir Kopsteinas buvo teisūs – Amerikos demokratinė valstybė pavojuje, ir ji sparčiai juda link patrimonializmo (politinės struktūros, kurioje valdžia koncentruojasi valdovo rankose). Trumpas nori valdyti tik su jam lojaliais žmonėmis ir jis rimtai pasiruošęs toliau griauti demokratinius Amerikos valstybės pagrindus. Pasak Hansono ir Kopsteino, kai prasideda demokratinės valstybės silpnėjimo procesas, toks kaip buvo Lenkijoje prieš 2023 metus, jį sustabdyti labai sunku, net jei į valdžią grįžta demokratinės jėgos.
Ką Amerikos visuomenei gali reikšti šis valstybės silpnėjimo procesas? Valstybė teikia įvairias paslaugas, tokias kaip socialinis ir nacionalinis saugumas, silpnesniųjų visuomenės narių apsaugojimas. Jei federalinė valdžia susilpnės, šias paslaugas teks teikti valstijoms. Tik neaišku, ar jos galės tai padaryti, nes daugiausia jos yra finansiškai priklausomos nuo federalinės valdžios. (Matome, kaip su Trumpu skaitytis buvo priverstas Kalifornijos – „mėlynosios“ valstijos gubernatorius Newsomas, kuriam reikėjo lėšų kovoti su gaisrais.)
Tačiau nerimą kelia ir dar vienas pavojus – didelis visuomenės susiskaldymas, kuris gali pavirsti politiniu smurtu. JAV Konstitucijos preambulėje parašyta, kad viena svarbiausių federalinės valdžios funkcijų yra užtikrinti visuomenės stabilumą. Susilpnėjus valstybei, federalinė valdžia nebegalės atlikti šios funkcijos. Tą daryti teks valstijoms, kurios irgi susilpnės, negaudamos pakankamai susilpnėjusios federalinės valdžios paramos.
Trumpui silpninant federalinę valdžią, visuomenės susiskaldymas tik didėja. Demokratai pasibaisėję stebi, kas vyksta, o Trumpo palaikytojai triumfuoja. Tiesa, visuomenės susiskaldymas nėra naujas reiškinys: per pastaruosius tris dešimtmečius JAV Demokratų partija pasistūmėjo vis labiau į kairę, o respublikonai – vis labiau į dešinę. Dešinė nori, kad federalinės valdžios įtaka silpnėtų, ypač tokiose srityse kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Atvirkščiai, kairei atrodo, kad valstybė turėtų daugiau padaryti žmonių gerovei didinti ir mažumų teisėms saugoti. Visuomenės apklausos rodo, kad amerikiečiai vis labiau nemėgsta žmonių, kurie palaiko priešingą politinę jėgą ir apibūdina kitą politinę partiją palaikančius žmones kaip mažiau protingus, nesąžiningus ir netgi amoralius.
Jei iš tiesų JAV visuomenė yra labiau linkusi naudoti politinį smurtą nei kitos visuomenės, ar tai nereiškia, kad greit pamatysime didelį politinio smurto proveržį? Juolab kad kairei politinės valdžios šiuo metu tenka labai nedaug, ir jai yra likę mažai taikių valdžios poveikio priemonių. Po dviejų pasikėsinimų į Trumpą praeitais metais, atrodo, kad politinio smurto proveržiai ateityje, ypač silpnėjant valstybės pagrindams, yra neišvengiami.
Tačiau situacija yra sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys politinį smurtą JAV, tokie kaip Robertas Pape, sako, kad tokio smurto per pastaruosius tris dešimtmečius JAV labai padažnėjo, yra ir kitaip manančių. Politologo Seano Westwoodo tyrimai apie politinį smurtą JAV, atlikti 2024-aisiais, parodė, kad po pasikėsinimų į Trumpą politinio smurto proveržių tikimybė JAV nepadidėjo. Tik nedidelė JAV visuomenės dalis prisipažįsta, kad patys galėtų naudoti politinį smurtą prieš savo politinius priešininkus. (2024-ųjų vasarą tokių žmonių, vienos apklausos duomenimis, buvo 8 proc.)
Žinoma, visuomenėje, kurioje ginklai yra lengvai prieinami, net ir maža žmonių grupė gali kelti pavojų. Kelia pavojų ir tai, kad, pasinaudodamas prezidento galiomis, Trumpas atleido smurtautojams, atakavusiems Kapitolijų 2021-ųjų sausio 6 dieną. Kai kurių žmonių akyse tai pateisino politinio smurto naudojimą. Sukurta terpė, kurioje politinis smurtas matomas kaip legitimus savo interesų siekimo įrankis.
Paprastai JAV politinio smurto naudojimas buvo siejamas su radikaliomis dešiniosiomis jėgomis, palaikančiomis rasistines ideologijas. Tačiau, kai praeitais metais Luigi Mangione nužudė Brianą Thompsoną, „United Healthcare“ (sveikatos draudimo) kompanijos vadovą, šis politinio smurto atvejis sulaukė palaikymo tarp įvairių žmonių grupių. Kai kurie net ėmė garbinti Luigi kaip herojų, užstojusį tuos, kurių teisių galimai negynė sveikatos draudimo kompanijos.
JAV visuomenės susiskaldymas, ypač silpnėjant demokratinės valstybės pagrindams, yra pavojingas dalykas. Tikėtina, kad šios sąlygos padidina dažnesnių politinio smurto proveržių – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – tikimybę ateityje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
