Mažai kam kyla abejonių, kad Trumpo valdymo laikotarpiu Amerikos valstybė ir netgi visuomenė jau stipriai pasikeitė. Smaugiama žodžio ir raiškos laisvė, atleidžiami tūkstančiai valstybės tarnautojų, žeminami buvę Amerikos draugai ir partneriai, aukštinami diktatoriai. Neretai susilaukiu klausimų, kodėl neprotestuoja Amerikos visuomenė, kai taip akivaizdžiai pažeidinėjamos pamatinės laisvės ir teisės, kai išduodama Ukraina, ar vis dar galima išsaugoti Amerikos demokratiją.
Ilgus metus dėsčiau (ir tebedėstau) Amerikos valstybės pagrindus. Savo studentams sakiau, kad JAV Konstitucija su valdžios padalinimu į tris dalis (įstatymus leidžiančią, įstatymus vykdančią ir įstatymus interpretuojančią valdžią) neleis įsigalėti tironijai. Taip pat jau kelis dešimtmečius kaip ir nekilo abejonių, kad teismai saugos individualias teises ir laisves. Su studentais dažnai kalbėjomės apie JAV pilietinę visuomenę, kuri atrodė stipri: yra daugybė nevyriausybinių organizacijų, stiprios religinės bendruomenės, klubai, pelno nesiekiančios organizacijos, kurios turėtų būti atsvara autoritarinei valdžiai. Tačiau šiais laikais tenka permąstyti visas šias tiesas. Prisipažinsiu, kartais atrodo, kad, kalbėdami apie demokratinius principus, kalbame apie buvusios, o nebe esamos JAV valstybės pagrindus.
Kongresas dabar tikrai jau nebėra atsvara didėjančiai prezidentūros autokratinei valdžiai. Dauguma respublikonų Kongreso narių bijo net pyptelėti, prieštaraudami Trumpui, nes Muskas pagrasino duoti pinigų jų oponentams, jei jie priešinsis Trumpui. Taip pat, rodos, bijoma politinio smurto prieš Trumpo priešininkus ir jų šeimas. Nors yra iškelta daugybė teismų bylų prieš Trumpo administraciją, nėra aišku, ar ši prezidentūra klausys teisėjų, kurių valią įstatymų vykdomoji valdžia turėtų gerbti ir įgyvendinti. Viceprezidentas Vance`as skatina neklausyti teismų sprendimų. Nesigirdi ir pilietinės visuomenės. Nėra tokių masinių protestų, kokių buvo pirmosios Trumpo administracijos metais. Universitetuose daug tylos, baimės ir netikrumo jausmo; bijoma prarasti federalinės valdžios paramą. Kai kurios „raudonosios“ (respublikonų valdomos) valstijos ir Trumpo valdomas Švietimo departamentas netgi pradėjo kovą prieš „liberalius“ universiteto profesorius, kurie kaltinami „pavojingų“ ideologijų, susijusių su rase ir lytimi, platinimu. Kas atsitiko? Ir ar pavyks Amerikos pilietinei visuomenei mobilizuotis kovai prieš Trumpo administracijos autoritarizmą?
Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nematome didesnio pasipriešinimo iš JAV pilietinės visuomenės, yra dar neįsisavinta COVID-19 įtaka Amerikos visuomenei. Tai buvo didžiulė trauminė patirtis; nuo ligos mirė daugiau negu milijonas amerikiečių. Buvo fundamentaliai pakeisti visuomeniniai santykiai ir galutinai pakirstas tikėjimas valdžia. Kai kuriais duomenimis, tos milijoninės mirtys tai netgi daugiau negu abiejų pasaulinių karų ir netgi JAV pilietinio karo aukų skaičius. Per pandemiją JAV visuomenė pasidarė labai egoistiška, atomizuota ir transakcinė. 2010–2020 metais JAV buvo daugiau protestų negu anksčiau (vien dėl George`o Floydo nužudymo į gatves išėjo daugiau nei 20 milijonų amerikiečių), o dabar yra skausmingas supratimas, kad protestais turbūt valstybės nepakeisi. Per pandemiją visuomenę sukrėtė daugybė kitų problemų: didelis žmogžudysčių skaičius, alkoholizmas, eismo pažeidimai. Dar kol kas nebuvo jokio mėginimo pradėti visos visuomenės pokalbį apie šią didelę trauminę patirtį, todėl turbūt neturėtų stebinti susvetimėjimas, atomizacija ir didelis nejautrumas kitų valstybių ir visuomenių, taip pat ir Ukrainos, skausmui.
Be to, Trumpo valdymo metu labai sustiprėjo vadinamoji „nepilietinė“ visuomenė, palaikanti politinį smurtą, nepasitikinti demokratine valdžia ir atsidavusi Trumpui. Be abejo, Trumpo sprendimas atleisti sausio 6-osios smurtautojams sustiprino šią „nepilietinę“ visuomenę, kurią palaiko ir Muskas. Tai ne tik Amerikos, bet ir tarptautinis reiškinys. Dar nėra išrasti būdai, kaip sėkmingai kovoti su šia tarptautine „nepilietine“ visuomene, besipriešinančia demokratijos principams. Telieka tikėtis, kad ši „nepilietinė“ visuomenė visiškai neįsigalės Amerikoje ir jos naratyvas netaps hegemoniniu, kuriam bus itin sunku priešintis.
Nors vis dar nėra didelės pilietinės visuomenės mobilizacijos, drįstu teigti, kad yra vilties teikiančių ženklų. Neprognozuojama ir pavojinga Trumpo muitų politika, taip pat Musko veiksmai prieš kai kurias federalinės valdžios institucijas, tokias kaip Veteranų reikalų departamentas, sulaukia vis daugiau pasišlykštėjimo net ir tarp buvusiųjų Trumpo palaikytojų. Visuomenės palaikymas Trumpui mažėja. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė seka žinias, susijusias su Trumpo veiksmais smaugiant federalinės valdžios institucijas, tokias kaip USAID, Gazos perėmimo klausimais ir Ukraina. (Vasario viduryje, pasak „New York Times“, net 47 proc. apklaustųjų teigė, kad intensyviai seka žinias, susijusias su USAID; 34 proc. – su Gaza ir 21 proc. – su Ukraina. Amerikos visuomenei, kuri yra linkusi koncentruotis į vidaus klausimus, tai yra daug.) Pradedama ruoštis 2026-ųjų metų Kongreso Atstovų Rūmų rinkimams, kurie paprastai nepalankūs prezidento politinei partijai. Tačiau politologijos tyrimai šalyse, kuriose prasideda demokratijos mirtis, rodo, kad plati pilietinės visuomenės mobilizacija turi įvykti labai greit, kitaip demokratijai gresia mirtinas pavojus. Amerikos atveju kol kas dar nėra aišku, ar ši plati mobilizacija įvyks.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
