Degtinė tikriausiai nori mus atgrasyti nuo savęs. Plepiui bekalbant, jeigu jis išgėręs, atrodo, kad kalba protingai ir apie svarbius dalykus. Muštynės beveik visada vyksta tarp girtų.
Priemonių, padedančių atsikratyti alkoholizmo, siūloma nelabai daug, bet yra. Viena jų – keltis gana anksti, visada tuo pačiu laiku, kad smegenys įprastų ir lauktų rytinio blaivumo. Tada ateina laikas mankštai – kūnas tampa lankstus, energingas, vis stipresnis. Paskui griebti šaltą vandenį, rupų rankšluostį, stipriai apsitrinti. Tampi kitu žmogumi.
Pirmas dvi savaites nuo šalto vandens klyksi kaip paršas. Paskui vanduo pradės atrodyti per mažai šaltas.
Tavo moteris džiaugiasi ir didžiuojasi, bet širdies gilumoje jai šiek tiek neramu. Moteriai svarbu turėti valdžią namuose. Pačios sunaudoja daugiau vandens nei vyrai, tačiau šalto nemėgsta.
Jeigu bus karas, jis bus visai kitoks nei Antrasis pasaulinis. Nebus nieko panašaus į 1940 metus. Turime gerų sąjungininkų.
Lietuva galų gale nusimetė grandines. Aš jau galėjau priimti ispanų spaudos agentūros EFE pasiūlymą eiti pas juos. Tai viena didžiausių spaudos agentūrų pasaulyje. Be to, kalbinti užsienio lietuvių jau nereikėjo. Visa mūsų spauda tapo demokratiška. Viena priežasčių, kodėl EFE iš tūkstančio pasirinko mane, mano teksto į ispanų kalbą jiems versti nereikėjo.
Niekam nesakiau ir niekas nesuprato, kad toks darbas man leido dažnai minėti Lietuvą, kad pasaulis susikauptų ir jai padėtų.
Pastebėjau, kad galbūt prieš porą savaičių Turkijoje sumalta kava, kažkur už vandenynų, atvežta popieriniuose pakeliuose arba dar blogiau – tirpi, paduodama su vandeniu dažniausiai skubantiems turistams ir vadinasi patraukliai – espresas. Duodama ir pienui užbalinti. Patys turkai tokios negeria. Jei gertų, būtų blogų manierų žmonės.
Jums atnešė padėklą su labai mažais puodeliais kavos. Gerti paskubomis nereikia. Atnešė ir po stiklinę šalto, švaraus vandens. Neapsirikite. Ne tas, kuriuo galima užgerti degtinę. Šis skirtas burnai praplauti – prieš tikrą juodą kavą. Nors jos nedaug, siurbčioti galima tik mažais gurkšneliais. Tegul skonis burnoje lieka ilgiau.
Taip geria rytinę kavą du jaunuoliai, broliai ,,Bayraktar“. Jų vardas gerai žinomas ir Lietuvoje. Maždaug prieš aštuonerius metus jie vaikišką žaisliuką pavertė triuškinančiu ginklu, fotografu iš oro ir filmuotoju. Tuos lėktuviukus Afganistano korespondencijoje bandžiau pavadinti zvimbaliais. Maniau, įdiegsiu lietuvišką žodį. Visgi juos vadina dronais. Broliukų firmoje juos perka Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Ukraina, Vokietija, Prancūzija ir kitos.
Mums vieną padovanojo, o mes perdovanojame Ukrainos kovotojams. Jiems labiau reikia. Protingai padaryta. Kad nedidelė valstybė Lietuva, pati pavojuje, atidavė tokią brangenybę ukrainiečiams, nuaidėjo per visą pasaulį. Buvo šalių, kur net žiopliai suprato, kokia ten padėtis, kad Ukrainą reikia ginti.
Brolių firma Amerikoje arba Didžiojoje Britanijoje perka varikliukus ir plonybes lėktuvui ore valdyti.
Per kelerius metus firma, pavadinta jų vardu ,,Bayraktar“, uždirbo keliolika milijonų dolerių, daug šalių laukia eilės. Lietuva irgi užsakė dar 35.
Nori pasakyti jums labai svarbų dalyką.
Tankų kolona arba šarvuoti pėstininkų transporteriai dabar labai mažai reiškia. Vienas dronas gali sunaikinti trečdalį tankų kolonos arba šarvuočių su pėstininkais. Arba nurodyti toli siekiančioms haubicoms, arba aviacijai, kur priešas, kur skuba. Dabar ne 1940 metai, kad Sovietų Sąjungai reikėtų iš visos valstybės surinkti pusantratonius sunkvežimiukus ir nuvežti pėstininkus į Baltijos šalis.
Dabar visą pulką dronų užsakė Suomija, treniruoja jų operatorius.
Jeigu bus karas, jis bus visai kitoks nei Antrasis pasaulinis. Nebus nieko panašaus į 1940 metus. Turime gerų sąjungininkų. Be to, galioja penktasis NATO sutarties punktas: vienos NATO šalies užpuolimas reiškia viso NATO bloko užpuolimą.
Be jokios abejonės, Rusija irgi pasidarys savo dronus. Kelis dar pačioje pradžioje jiems pardavė broliai, keli buvo numušti. Rusija bando daryti kopijas, bet bus taip, kaip visada po jos revoliucijų. Atsilikimas vis didės.
Broliai ,,Bayraktar“ ir jų svečiai iš Amerikos, Vokietijos ir Prancūzijos Stambule per darbo pertrauką išeis į gatvę atsipūsti ir išgerti kavos. Jau išmoko ir gerti, ir daryti turkišką kavą. Galbūt sugalvos skraidančius agurkus, kitiems vėl reikės laukti.
Sugalvoja ne agurkas, ne skraiduolis, o žmogus.
