20 amžius nuo pat pradžios buvo tragiškas Rusijai. Ją sumušė Japonija. Be to, prarado abu laivynus. Pakilo maištų banga. Kas nori būti nevykėliu valdžioje?
I pasaulinis karas prasidėjo lyg ir sėkmingai. Kazokai jau jodinėjo Prūsijoje, Stalupėnuose. Bet neilgai. 1917-ųjų vasarį kareiviai ir karininkai pasiūlė Nikolajui II pasitraukti nuo vairo, o tų pačių metų spalį carizmas buvo panaikintas. Niekas kitas iš Romanovų dinastijos nenorėjo imtis karūnos.
Atrodė, kad tuoj bus galima pradėti statyti valstybę. Tačiau ne! Apkasuose nukamuoti kareiviai norėjo taikos, o valstiečiai – žemės. Bolševikai susigriebė greičiau už kitus. Ir jie turėjo išminčių, kuris viską suprato ir žinojo. Leniną.
Įvyko rinkimai į Steigiamąjį susirinkimą. Pas Leniną atbėgo jo susijaudinę šalininkai:
– Mūsų mažuma! Mūsų tik 14 procentų!
Leninas nusijuokė:
– Jūs kas? Juk jūs revoliucionieriai! Revoliucionieriai, užkariavę valdžią, ją gina, o ne atiduoda.
Tuoj pat buvo sukurta pirmoji bolševikų įstaiga – ČK „Čerezvyčainaja Kamisija“ (Ypatingoji komisija).
Telegrafas šią žinią išplatina po visą Rusiją. Leninas sirgo. Iš emigracijos jis atsivežė sifilio žaizdas. Mokslininkai tvirtino, kad toks ligos formatas pagydomas.
Leninas parašė ir atspausdino straipsnį „Kovojančio materializmo prasmė“, kuriame užsipuolė kovojantį idealizmą. Išvertus į lietuvių kalbą, tai reiškia: „Kas ne su mumis, tas prieš mus.“ Bolševikas net vidurnaktį pažadintas turėjo mokėti jį ištarti. Pirmaisiais valdymo metais bolševikai dar buvo priėmę savo globon socialistus – revoliucionierius. Bet tik kuriam laikui. Tuo būdu jie užrėmė kelią Rusijai į demokratiją. Bet jau nuo 1923-iųjų ČK ir bolševikams nereikėjo sąjungininkų, kad pateisintų savo valdžią.
Priešai buvo „buržujai“. Jeigu turi gražų namą, dviejų arklių traukiamą vežimą, rengiesi miestietiškai – tai aišku, buržujus.
1922 m. buvo panaikinti moksliniai laipsniai, nors jų turėtojai nedalyvavo jokiose kontrrevoliucinėse organizacijose. ČK griebė gydytojus, gamtos, technikos specialistus, dėstytojus. Ypač jeigu ČK nesuprasdavo, ką aiškina matematikas ir kitų naujų sričių specialistai. Jie paprasčiausiai nesuvokdavo, kam tie mokslai reikalingi, jei darbo žmogus jų nesupranta.
Kai reikėjo Sovietų Sąjungoje kurti ekonomiką, Stalinas pamatė, kad jo valdoma šalis pasidarė kaip sraigė, kurią gali sulesti net žvirbliai.
Kurie sugebėjo – pabėgo. Kiti, užsiauginę barzdas, apsivilkę palaikius drabužius, kur nors įsitaisydavo kiemsargiais.
Bolševikai suprato, kad ne visas priemones, kurių jie imasi, galima rodyti. Badaujantys žmonės nežinia, ką gali padaryti. Represijas pradėjo keisti į „malonesnes“.
Pirmas vokiečių įmonės garlaivis išplaukė iš Peterburgo į Štuthofą. Tai buvo krovininis laivas. Triumai be langų, grindys metalinės. Kiti laivai, kad nebūtų susibūrimų, kurie gali atkreipti dėmesį, plaukė iš Sevastopolio, kiti autobusai ir sunkvežimiai važiavo į Rygą. Surasti visų grupių pėdsakų nepavyko.
Užregistruota, kad „savo laisvu noru“ į užsienį išvažiavo 3 milijonai žmonių, turinčių aukštą kvalifikaciją.
Kai reikėjo Sovietų Sąjungoje kurti ekonomiką, Stalinas pamatė, kad jo valdoma šalis pasidarė kaip sraigė, kurią gali sulesti net žvirbliai. Teko pradėti samdyti užsieniečius. Labiausiai projektams sudaryti ir viskam iš naujo pastatyti. Daugiausia buvo pakviesta kvalifikuotų amerikiečių. Tai sunkvežimio gamykla neseniai pervadintame mieste – Gorkyje. Didžiausią Europoje elektrinę „Dnieprogesą“ suprojektavo ir statybą prižiūrėti turėjo amerikiečiai. Per karą vokiečiai traukdamiesi dalį užtvankos susprogdino. Vėl teko kviesti amerikiečius, kad atstatytų. Skaitytojas galbūt pastebėjo, kad nė vienu atveju statybininkai nebuvo paskelbti.
Per II pasaulinį karą svarbiausia sunkioji ginkluotė ir maistas irgi buvo iš Amerikos. Kiekvienas fronto kovotojas kartą per dieną gaudavo skardinę labai gero kiaulienos troškinio. Ėjo gandas, kad amerikiečiai pridėdavo dar ir banginio mėsos. Nuo 1943 m. pradžios šautuvus, minosvaidžius, o svarbiausia – garsias „Katiušas“ sovietai gamino patys.
Amerikietiški lėktuvai negalėjo skraidyti su rusišku benzinu. Reikėjo vežti amerikietišką. Karinėms medžiagoms į Rusiją vežti buvo kelios vietos: Murmanskas, Archangelskas, Vladivostokas ir keli uostai Arabų jūroje. Visi uostai dirbo dieną ir naktį. Savos gamybos parako sovietams irgi neužteko. Už tai, kad SSRS buvo išgelbėta, Stalinui teko sumokėti nemažą kainą. Buvo atstatyti uniforminiai antpečiai ir cariniai laipsnių pavadinimai. Stalinas turėjo paskelbti pasaulinės revoliucijos narėms, kad III internacionalas panaikinamas ir jo giedojimas nustojo būti tautiniu Sovietų Sąjungos himnu. Buvo išlaisvinta stačiatikių tikyba. Kartu ir katalikams truputį lengviau tapo.
Padėtis iš dalies pasikartojo ir po karo. Už išgriovimus ir grobimus Vokietija sumokėjo didelę kontribuciją. Bent kiek žymesnės įmonės buvo pervežtos į Sovietų Sąjungą. Jeigu tas įmones lydėjo vokiečių specialistai, tai dar nieko, bet jeigu ne – tai atsitiko kaip su „Moskvičiumi“.
Įmonė buvo pervežama iš Vokietijos ištisai, net su dušais ir tualetais. Bet dabar, kai į Rusiją buvo uždrausta vežti detales arba brėžinius, „Moskvičių“ gamyba beveik sustojo. 35 metus Moskvičius buvo gaminamas beveik nieko nekeičiant. Sovietai jų ne tik nesugebėjo pakeisti. Tos nedidelės, gležnos mašinėlės dabar pradėjo stoti vidury kelio.
Jokių būdu nesakau, kad rusų tauta negabi. Atvirkščiai. Jos padangėje žiba tokios žvaigždės kaip Puškinas, Lermontovas, Levas Tolstojus, Dostojevskis, Mendelejevas, Pavlovas, ir būrys žymių fiziologų. Režisieriai Stanislavskis ir Kačialovas, sukūrę šiuolaikinį teatrą visame pasaulyje. Rusų baletas. Daug yra ir kitų žvaigždžių. Bet visa tai dingo 1917 m.
