Visi sutiks, jog skaidrus ir efektyvus viešasis sektorius yra reikalingas valstybei. Juk žmogui reikalingos pačios įvairiausios paslaugos, kurias gali suteikti tik valstybė. Ir yra labai svarbu, kad jis jas gautų kokybiškas, kuo mažiau sugaištų laiko ir energijos.
Ilgą laiką buvo kalbama, jog norint tai pasiekti, būtina didinti valdininkų atlyginimus. Tai buvo logiška mintis: juk tik iniciatyvūs, talentingi žmonės gali valstybės aparatą tinkamai priversti funkcionuoti. Ir štai jau ne vieneri metai, kai vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje viršija atlyginimą privačiame versle.
Tad reikėtų tikėtis, kad mūsų viešasis sektorius jau turėtų būti pasikeitęs, o jo teikiamos paslaugos kokybiškesnės. Tačiau kasdieninė praktika to, deja, nerodo. Biurokratinių kliūčių, formalizmo vis daugėja, o ne mažėja. Vis daugiau ir daugiau žmonėms reikia laiko, norint išspręsti savo klausimus.
Štai pirmadienį anksti ryte sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad startavo visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo COVID-19. Deja, ji iš karto pradėjo strigti. Lyg vakcinacija būtų prasidėjusi vakar ir nebūtų žinomas, koks yra poreikis. Deja, viešajam sektoriui su elektroninėmis sistemomis nelabai sekasi. Galima prisiminti ir daug pinigų kainavusią, bet vis stringančią e-sveikatą, „Regitros“ sistemos trūkinėjimus.
Ar kas nors paskaičiavo, kiek žmonės praranda laiko dėl tokio nekokybiško biurokratų darbo? Ir kiek tai visiems kainuoja. Karantino laikotarpis aštriai iškėlė nuotolinio mokymosi klausimą. Ir štai paaiškėjo, kad kokybiško skaitmeninio turinio nėra.
Tai, ką turime, tėra elementarus popierinių pratybų perkėlimas į elektroninę erdvę. Ar per šiuos metus švietimo srityje dirbantys biurokratai suskubo keisti situaciją? Galime konstatuoti, kad ne. Nors pinigų šiai sričiai yra numatyta. Taigi iškyla klausimas: ar visada pinigai lemia kokybę?
Atlyginimų padidėjimas neišsprendė biurokratų problemos. Tiesą pasakius, niekas nekėlė biurokratų atsakomybės klausimo. Atlyginimai buvo keliami, tačiau jų darbo kokybei kartelė nebuvo paaukštinta. Ir štai čia yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Didelė ir neefektyvi, tačiau gerai išlaikoma biurokratinė mašina tampa našta Lietuvai.
Štai dabartiniame „Naujos kartos Lietuvos“ plane yra numatytos didelės investicijos į viešąjį sektorių, ypatingas dėmesys numatytas įvairioms elektroninėms paslaugoms. Tačiau iškyla klausimas, ar biurokratai, kuriems bus patikėtos milžiniškos pinigų sumos, sugebės juos tinkamai panaudoti. Ar vėl kartosis ta pati situacija, kai elektroninės sistemos bus nuolat stringančios ir nuolat reikalaujančios papildomų milijonų.
Ar švietimui skirti pinigai bus panaudoti tik formaliai, nesukuriant didesnės vertės, ar vis dėlto bus keliami reikalavimai turinio kokybei? Naujoji Vyriausybė šį klausimą turėtų rimtai svarstyti, jei nori, kad paskolinti pinigai nebūtų išleisti pavėjui. O juk juos grąžinti reikės visiems mokantiems mokesčius.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
