Jau daugiau nei pusantro šimto metų gyvenimo trukmė turtingiausiose šalyse ilgėja. Tačiau ekspertams nerimą kelia vienas klausimas: kada pasieksime gyvenimo trukmės lubas? Europoje atliktas tyrimas rodo, kad riba, kiek ilgai žmonės gali gyventi, dar nebuvo pasiekta, skelbia „Live Science“.
Kai kuriose Vakarų šalyse gyvenimo trukmės ilgėjimas tapo toks nežymus, kad galima sakyti, jog ilgaamžiškumo rodikliai stovi vietoje. Visgi vien nacionalinių duomenų analizė negali padėti susidaryti bendro vaizdo. Konkrečios šalies skelbiami vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai slepia labai kontrastingas, regionams būdingas realijas. Tai matyti iš beveik 30 metų trukusio tyrimo rezultatų. Tyrime daugiausia dėmesio skirta 450 Vakarų Europos regionams, kuriuose gyvena beveik 400 milijonų gyventojų.
Beprecedentės apimties tyrimas
Siekdami užbaigti mokslinių tyrimų projektą, mokslininkai surinko 13 Vakarų Europos šalių: Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės – nacionalinių statistikos tarnybų pateiktus mirtingumo ir demografinius duomenis.
Tyrėjai pradėjo nuo pirminių duomenų derinimo – tai buvo labai svarbus uždavinys, nes regionai skyrėsi dydžiu, o duomenys, priklausomai nuo juos pateikusios šalies, buvo nevienodai išsamūs.
Tada jie perskaičiavo metinį gimimo metu tikėtiną gyvenimo trukmės padidėjimą kiekviename regione nuo 1992 iki 2019 m., nes šis rodiklis atspindi mirtingumą visose amžiaus grupėse. Sudėtingi statistiniai metodai leido išskirti pagrindines tendencijas, neatsižvelgiant į trumpalaikius svyravimus, karščio bangas ar gripo protrūkius.
Gauti rezultatai suteikė beprecedentę beveik 30 metų laikotarpio regionų ilgaamžiškumo trajektorijų Europoje panoramą.
Žmogaus ilgaamžiškumas dar nepasiekė savo ribų
Viena iš išvadų, išryškėjusių iš šio tyrimo rezultatų, – žmogaus ilgaamžiškumo ribos dar nėra pasiektos. Jei sutelksime dėmesį į regionus, kuriuose gyvenimo trukmė yra ilgiausia, pamatysime, kad šiuose regionuose vyrų gyvenimo trukmė kasmet pailgėja maždaug dviem su puse mėnesio, o moterų – maždaug pusantro mėnesio, t. y. tokiu pačiu tempu, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais. 2019 m. tokiais regionais buvo kelios sritys Šiaurės Italijoje, Šveicarijoje ir kai kurios Ispanijos provincijos.
Prancūzijoje ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme išsiskiria Paryžius ir jo apylinkėse esantis Aukštutinės Senos departamentas bei Ivlinas (tiek vyrams, tiek moterims), taip pat Anžu regionas ir sritys, besiribojančios su Šveicarija (tik moterims). 2019 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė čia siekė 83 metus, o moterų – 87 metus.
Kitaip tariant, nepaisant nuolatinių nuogąstavimų, šiuo metu nėra jokių požymių, kad numatomos gyvenimo trukmės didėjimas būtų pasiekęs ribą – ji vis dar gali ilgėti.
Kas toliau?
Tyrimas siunčia dvejopą žinią. Taip, gyvenimo trukmę galima pailginti. Tai įrodo šioje srityje pirmaujantys Europos regionai, kurie ir toliau demonstruoja nuolatinį augimą. Tačiau ši pažanga nėra būdinga visam žemynui. Penkiolika metų dalis Europos atsilieka, daugiausia dėl mirtingumo padidėjimo apie 65-uosius gyvenimo metus.
Net ir šiandien žmonių ilgaamžiškumo ateitis, atrodo, priklauso ne tiek nuo hipotetinės biologinės ribos egzistavimo, kiek nuo mūsų kolektyvinio sugebėjimo sumažinti gyvenimo trukmės skirtumus. Naujausios tendencijos leidžia manyti, kad Europa gali tapti dviejų lygių sistema, kurioje būtų atskirta mažuma regionų, nuolat stumiančių į priekį ilgaamžiškumo ribą, ir dauguma regionų, kuriuose šis rodiklis mažėja.
Iš tiesų reikėtų klausti ne tik, kiek galime pratęsti gyvenimo trukmę, bet ir kurios Europos dalys yra tam tinkamos.
