Jungtinės Tautos (JT) savo naujausioje ataskaitoje paragino dirbtinio intelekto (DI) įmones deklaruoti savo poveikį aplinkai, ir įspėjo, kad DI bumas daro vis didesnį spaudimą elektros tinklams, vandens tiekimui ir žemės ištekliams.
Šalių vyriausybės taip pat raginamos reikalauti, kad DI įmonės teiktų standartizuotas aplinkosaugos ataskaitas, o vartotojai raginami rinktis mažiau energijos suvartojančias priemones, kurios gali atlikti tą pačią užduotį.
„Tai, ką čia parodome, tikriausiai yra tik ledkalnio viršūnė, – AFP sakė Jungtinių Tautų universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos instituto (UNU-INWEH) direktorius Kaveh Madani. – Turime reikalauti daugiau skaidrumo. Reikia, kad įmonės pateiktų tą informaciją.“
UNU-INWEH ataskaitoje teigiama, kad pasaulinė DI rinka turėtų išaugti nuo 189 mlrd. JAV dolerių 2023 metais iki 4,8 trln. JAV dolerių 2033 metais. Be to, joje nurodoma, kad DI duomenų centrai pernai suvartojo 448 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos.
Palyginimui, jei duomenų centrai būtų šalis, jie pagal elektros suvartojimą atsidurtų 11-oje vietoje po Prancūzijos, kurios suvartojimas siekia 468 TWh.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų duomenų centrų suvartojamos elektros energijos kiekis viršys 945 TWh, jie užims šeštą vietą tarp šalių ir išmes 399 mln. tonų CO2 ekvivalento. Palyginimui, praėjusiais metais Jungtinės Karalystės grynasis išmetamų teršalų kiekis siekė 367 mln. tonų.
Ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 metų duomenų centrai galėtų sunaudoti 9,32 trln. litrų vandens, o tokio kiekio užtektų metus patenkinti visus pagrindinius Užsachario Afrikos gyventojų populiacijos vandens vandens. Žemės plotas, kurį jie užimtų 2030 metais, būtų 18 kartų didesnis nei Niujorko.
Vien tik „ChatGPT“ per dieną apdoroja apie 2,5 mlrd. užklausų, o tai per metus sudaro maždaug 383 GWh elektros energijos. To pakaktų patenkinti beveik trijų milijonų žmonių metinį poreikį Užsachario Afrikoje, teigiama ataskaitoje.
DI vaizdo įrašai yra labiausiai energijos reikalaujantis produktas. Vienas trumpas DI sukurtas klipas gali sunaudoti tiek pat elektros energijos, kiek šimtai DI sukurtų vaizdų.
Ataskaitoje taip pat įspėjama apie didėjančią skaitmeninę atskirtį, nes dauguma DI specializuotų duomenų centrų yra įsikūrę Jungtinėse Valstijose, Kinijoje ir Europos Sąjungoje, o daugelis besivystančių šalių patiria aplinkosaugos išlaidas, susijusias su naudingųjų iškasenų gavyba ir atliekų šalinimu.
„Tai nėra prieš DI nukreipta ataskaita, – sakė K. Madani. – Mes tiesiog sakome, kad turime aktyviai stebėti jų poveikį, kad galėtume jį sumažinti, kad galėtume jį kontroliuoti, kol dar ne per vėlu.“
