Lenkijoje ketvirtadienį nukritus galimai rusiškai raketai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog šis atvejis tik parodo, kodėl Lietuvai reikia stiprinti oro gynybą.
„Tikimybė, kad tokie incidentai gali kartotis, jie gali dažnėti priklausomai nuo operacijų intensyvumo, ji, deja, yra. Štai kodėl turime toliau stiprinti oro gynybą ir turime pasiekti, kad vis dėlto visuose, taip sakant, aukščiuose mūsų oro gynyba ne tik būtų stipri detekcijos prasme, bet ir kovos su tais skraidančiais objektais prasme“, – Medininkuose penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jis teigė bendravęs su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, kuris sakė, kad gyvenant šalia karo veiksmų zonos, Varšuva puikiai supranta, kad tokie dalykai gali atsitikti.
„(Lenkija – BNS) neskuba atribucijos teigti, kokia tai yra raketa, bet labai tikėtina, kad tai yra raketa tos šalies, kuri ir pradėjo agresiją. (...) Lenkijai išreiškiau savo solidarumą, paklausiau, ar galėtume kažkuo padėti šitoje situacijoje“, – nurodė jis.
Paklaustas, ar yra naujos informacijos dėl galimų provokacijų prieš NATO, G. Nausėda teigė, jog tokių žinių šiuo metu neturi.
„Visi puikiai suprantame, kad Rusija yra suinteresuota, kad ta įtampa, psichologinė ir visokia kitokia įtampa mūsų valstybėse išliktų. Todėl turime būti ramūs, turime pasitikėti savimi ir tikrai nepasiduoti toms provokacijoms, kurios vyksta. Ne visais atvejais ir jie valdo situaciją, reikia tai pripažinti, ir galimas dalykas, kad jie visai nesiekia, kad taip atsitiktų. Bet vis dėlto, čia jau turime daugiau galvoti ne apie tai, ką jie ten galvoja arba ką jie planuoja, bet kiek mes esame pasirengę atremti šitas provokacijas ir palaikyti mūsų žmonių saugumą“, – teigė prezidentas.
Žurnalistų perklaustas, ar jį tenkina Lietuvos pasirengimo lygis, G. Nausėda atsakė neigiamai, tačiau pabrėžė, kad darbai vyksta.
„Šiuo metu dar ne, tikrai ne. Darbai vyksta, darbai vyksta kiekvieną dieną. Įsigyjama tai, kas mums labiausiai reikalinga, ir aš labai tikiuosi, kad visa tai sueis į visumą, bus integruota ir tikrai užtikrins, tiesiog pasieksime aukščiausią lygį to, ką galime šiandien pasiekti su esamais finansiniais ištekliais. Tai yra užtikrinti saugų dangų virš Lietuvos“, – sakė jis.
Kaip skelbė BNS, Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, jog rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug 10 metrų skersmens krateris. Raketa nukrito netoli Rytų Lenkijos Tarnava Kolonijos kaimo, esančio už maždaug 80 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Į incidento vietą atvykęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spaudos konferencijoje pareiškė, kad sprogimą sukėlusi raketa greičiausiai buvo rusiška raketa Ch-101.
NATO ketvirtadienį pareiškė palaikanti glaudų ryšį su Varšuva ir apkaltino Rusiją dėl Lenkijoje nukritusios raketos bei pažadėjo „toliau imtis visų būtinų priemonių Aljanso teritorijai apginti“.
Ragina „nežaisti skaičiais“ finansuojant gynybą, akcentuoja poreikius
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino politikus „nežaisti skaičiais“ svarstant apie kitų metų finansavimą gynybai ir skirti realius poreikius tenkinančius asignavimus.
„Nežaiskime skaičiais. Iš tikrųjų mes turime labai konkrečius poreikius“, – žurnalistams Medininkuose sakė šalies vadovas.
Aukščiausi šalies politikai yra sutarę mažiausiai iki 2030 metų gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant Lietuvoje išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti kelių tūkstančių Vokietijos karių priėmimui.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad jo Vyriausybė laikosi pozicijos gynybai ir toliau skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kol kas anksti iki galo tiksliai atskleisti finansavimą 2027 metams.
„Mes mokame ne procentais, mes mokame labai konkrečiais eurais ir centais. Tai šiuo atveju mums labai svarbu, kad kariuomenės poreikiai, o kariuomenės poreikiai yra visos valstybės poreikiai, (...) kad jie sutaptų su tais finansiniais resursais, kuriuos mes galime skirti“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, per didelis finansavimas galėtų reikšti rizikas nepanaudoti lėšų efektyviai, bet per maži asignavimai neleistų finansuoti kariuomenės pajėgumų laiku.
G. Nausėda žadėjo būti aktyvus svarstant 2027 metų valstybės biudžetą. Jis paprastai registruojamas spalį ir priimamas gruodį.
BNS rašė, kad Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
