Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad pralaimėtos bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje iš tiesų veikė Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimas.
Tačiau, politiko teigimu, pradėjus parlamentinį tyrimą, kyla rizika, kad jis būtų politizuotas.
„Akivaizdu, kad jeigu yra teismų sprendimai, kuriuos Lietuva pralaimi, tai sakyti, kad nieko nebuvo, yra neįmanoma“, – žurnalistams šeštadienį sakė V. Sinkevičius.
„Tyrimas yra reikalingas, kuris atsakytų į visus klausimus ir mes turėtume labai aiškią tuomet poziciją. Nes akivaizdu dabar, kad tos informacijos trūksta, tos informacijos atsiranda kažkokiais gabaliukais ir tuomet visuomenei irgi kyla dar daugiau papildomų klausimų“, – kalbėjo jis.
Anot europarlamentaro, taip gimsta sąmokslo teorijos, kuriomis pasinaudoja propagandą skleidžiantys priešai.
„Stiprios visuomenės ir stiprios valstybės požymis yra nebijoti atsakyti į nepatogius klausimus. Taip, tai yra nepatogus klausimas, bet mes neturime bijoti į jį atsakyti ir kartu su tais atsakymais užtikrinti, kad ateityje tokia pat situacija nepasikartotų“, – tikino V. Sinkevičius.
Lietuvai pralaimėjus dar vieną bylą EŽTT, opozicija įsitikinusi, kad turi būti pradėtas naujas parlamentinis tyrimas dėl CŽA kalėjimo. Tuo metu valdantieji mano, kad atsakymus apie tai pateikė anksčiau vykę parlamentiniai ir teisėsaugos tyrimai.
Demokratų lyderis akcentavo, kad parlamentinis tyrimas „visuomet turi riziką būti politizuotas“.
„Reikėtų pasižiūrėti, kas vykdytų tą tyrimą, ar mes galime turėti sutarimą tarp politinių partijų dėl to tyrimo, galų gale tyrimo turinio, apimties ir esmės. Nes šiuo atveju ko reikėtų papildomai išvengti, tai politizuoto tyrimo, kuris nuvestų į tam tikras išvadas, kurios galbūt jau kažkam jau seniai yra aiškios, – kalbėjo V. Sinkevičius. – Šiuo atveju, aišku, kad kertinis dalykas yra mūsų teisėsaugos institucijų tyrimas.“
BNS rašė, kad liepos mėnesio pradžioje Strasbūro teismas priteisė Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri 30 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, jog įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.
Tai buvo trečias panašus EŽTT sprendimas pareiškėjų bylose prieš Lietuvą.
Pirmą kartą apie galbūt Lietuvoje veikusį CŽA sulaikymo centrą 2009 metais pranešė JAV televizija „ABC News“. Ji paskelbė, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus kalinti aštuoni įtariamieji terorizmu.
Tais pačiais metais parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, ar į Lietuvą buvo atvežti sulaikyti asmenys, bet konstatavo, kad sąlygos pervežimui buvo. Per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės Antaviliuose, kur esą galėjo būti įrengtos patalpos įtariamiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽA siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais.
Savo tyrimą dėl to buvo pradėję ir prokurorai, bet 2011 metais jį nutraukė negavę duomenų, kad pastatas Antaviliuose „būtų susijęs su sulaikytų asmenų laikymu“, o „ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo susiję apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“. Taip pat nenustatyta, kad jame buvo neteisėtai kalinta terorizmu įtariamų asmenų.
2015 metais ikiteisminis tyrimas atnaujintas sujungiant jį su neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tyrimu, atsižvelgus į 2014 metais išslaptintą JAV Senato komiteto ataskaitą.
Lietuva EŽTT bylose teikė paaiškinimus, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigė, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.
Tuo metu 2014 metais Jungtinių Valstijų Senato paskelbtoje ataskaitoje apie CŽA vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimo centruose minimas violetiniu vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Konkrečios valstybės ir pareigūnai dokumente įslaptinti, tačiau žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
