Pasaulyje kasmet nuo pasiutligės miršta 59 000 žmonių, iš kurių 40 proc. yra vaikai, gyvenantys Azijoje ir Afrikoje. Kol kas veiksmingo pasiutligės gydymo nėra, todėl, įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, ypač ne savam arba laukiniam, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė išvengti skausmingos mirties – vakcinų serija. „Dar nėra žmogaus, kuris būtų įveikęs šią ligą“, – sako Santaros klinikos priimamojo vadovas, skubiosios medicinos gydytojas Julius Jaramavičius.
Šikšnosparniai yra vieni iš pagrindinių pasiutligės viruso nešiotojų
Pasak gydytojo J. Jaramavičiaus, į priėmimo skyrių atvykę gyvūnų apkandžioti žmonės nėra retenybė: „Tikrai vidutiniškai po keletą per mėnesį. Kartais žmonės per daug įsigąsdina ir atvyksta skiepytis nuo pasiutligės įdrėskus savam katinui. Tada patariame nesiskiepyti, o dešimt dienų stebėti savo gyvūną. Žinoma, jei žmogui įkando ar įdrėskė laukinis gyvūnas arba svetimas šuo, būtinai skiepijame.“
Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai gyvūnai. Šikšnosparniai yra vieni iš pagrindinių pasiutligės viruso nešiotojų. Nors dauguma jų nėra užsikrėtę, įkandus ar palietus šikšnosparnį kyla mirtinas pavojus. Užkratas plinta per seiles (dažniausiai įkandus ar subraižius odą).
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus užsikrėsti, jeigu užsikrėtęs gyvūnas įkando į nuogą kūną, o ne per rūbus. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui galvos srityje, pažeidžiamas veidas.
Pasiutligės inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.
Pasak J. Jaramavičiaus, įkandus žinomam gyvūnui, pavyzdžiui, kaimyno katinui, skiepytis nebūtina. Pakanka kurį laiką stebėti gyvūną, jo elgesį. Jeigu įkando laukinis – vakcinuotis nuo pasiutligės būtina.
Pasiutligės simptomai, stadijos ir mirtis
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, ligos eiga skirstoma į tris pagrindines stadijas, kurios pasireiškia praėjus nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių po užsikrėtimo.
1. Pradinė stadija
Trunka 2–10 dienų. Simptomai yra nespecifiški ir primena peršalimą ar gripą: karščiavimas, silpnumas, galvos ir raumenų skausmas.
Specifinis požymis: niežėjimas, dilgčiojimas, tirpulys ar skausmas buvusio įkandimo arba įdrėskimo vietoje.
2. Neurologinė stadija
Trunka apie savaitę. Virusui pasiekus smegenis, atsiranda ūmūs centrinės nervų sistemos pažeidimai:
Hidrofobija (vandens baimė): skausmingi gerklų spazmai bandant gerti skysčius arba vien pamačius ar išgirdus vandenį.
Aerofobija (oro baimė): spazmai ir panika nuo lengvo oro judėjimo ar skersvėjo.
Padidėjęs jautrumas šviesai ir triukšmui.
Didelis nerimas, haliucinacijos, agresyvumas ir sąmonės sutrikimai.
Gausus seilėjimasis.
3. Paralyžiaus stadija
Raumenų spazmai liaujasi ir pereina į progresuojantį raumenų paralyžių. Galiausiai ištinka koma, sustoja kvėpavimas ir širdies veikla.
Kaip išvengti gyvūnų įkandimų?
Būtina atminti, kad nevalia artintis prie gyvūno jam ėdant, miegant, negalima skatinti jo agresyvumo žaidimų metu, erzinti, palikti gyvūnus ir mažamečius vaikus vienoje patalpoje be suaugusiųjų priežiūros. Specialistai ragina tinkamai prižiūrėti naminius gyvūnus, laikytis taisyklių juos vedžiojant bei kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.
Lietuvoje paskutinis mirties nuo pasiutligės atvejis fiksuotas 2007 metais.
