„Brent“ naftos kaina vakar pratęsė nuosmukį dar 5 proc., o trečiadienio rytą buvo nukritusi žemiau 79 dolerių už barelį.
Naftos pigimą paskatino aiškėjančios detalės dėl JAV ir Irano susitarimo memorandumo, kuriame numatoma, kad po penktadienį įvyksiančio formalaus pasirašymo JAV iškart suteiks išimtis Irano naftai taikomoms sankcijoms, įskaitant bankininkystės, draudimo ir transportavimo paslaugas, kurios reikalingos naftos eksportui vykdyti.
Susitarimas taip pat numato 300 mlrd. dolerių Irano ekonomikos atstatymo ir plėtros fondą, kurio dalis, tikėtina, bus nukreipta į energetikos sektoriaus vystymą. Tuo tarpu laivyba Hormuzo sąsiauriu į prieškarinį lygį turėtų būti atstatyta per 30 dienų, tad rinka jau skaičiuoja ne tik naftos pasiūlos šuolį trumpuoju laikotarpiu dėl Persijos įlankoje įstrigusios naftos atlaisvinimo, bet ir struktūriškai didesnę pasiūlą ilguoju laikotarpiu dėl Irano sugrįžimo į pasaulinę naftos rinką, panaikinus sankcijas. Visgi artimiausiu metu įtampa naftos rinkoje dar išliks, kadangi tiekimo grandinių normalizavimuisi prireiks ne vieno mėnesio, tačiau ilgesnėje perspektyvoje naftos rinkoje gali susidaryti perteklius, jei susitarimas bus vykdomas.
JAV akcijų biržos prekybos dieną vakar baigė raudonoje teritorijoje. NASDAQ krito 1,15 proc., o S&P 500 – 0,57 procento. Vakarykštis rinkų nuosmukis buvo koncentruotas technologijų sektoriuje, kurio įmonių vertė traukėsi 2,3 procento. Tuo tarpu dauguma kitų sektorių, ypač finansų (+1,5 proc.), demonstravo gerus rezultatus, o bendrai S&P 500 indekse dieną žaliai užbaigė 273 įmonės. Investuotojų sentimentą veikė du veiksniai. Iš vienos pusės, taikos Artimuosiuose Rytuose perspektyvos ir mažėjančios naftos kainos didino rizikos apetitą. Iš kitos pusės, vakar paskelbus, kad JAV importo kainos antrą mėnesį iš eilės augo 1,9 proc., reikšmingai viršydamos ekonomistų prognozes, sustiprėjo infliacijos rizikų matymas ir padidėjo tikimybė, kad FED ateityje turės kelti palūkanų normas. Pastarasis veiksnys, tikėtina, buvo viena iš priežasčių, paskatinusių technologijų sektoriaus išpardavimą.
Šiandien vyks FED pinigų politikos posėdis, kuriame palūkanų normų pokyčių nesitikima, tačiau investuotojai atidžiai stebės FED retoriką dėl tolesnės palūkanų normų raidos. Manoma, kad po pastarųjų mėnesių stiprių darbo rinkos duomenų ir daugiau nei dvigubai virš tikslo išaugusios infliacijos FED savo komunikacijoje atsisakys užuominų apie galimą palūkanų mažinimą. Didelė intriga bus tai, kaip infliacijos rizikas vertins naujasis FED vadovas K. Warshas, kuriam tai bus pirmoji spaudos konferencija naujose pareigose. Rinka šiuo metu tikisi, kad FED palūkanas didins kitų metų pirmąjį ketvirtį, o bet kokios užuominos, kad tai galėtų įvykti anksčiau, gali sukelti stiprią neigiamą biržų reakciją.
Europos akcijų biržose vakar vyravo optimistinės nuotaikos, palaikomos taikos perspektyvų. STOXX 600 augo 0,25 proc., daugiausia dėl gerų finansų (+1,4 proc.) ir pramonės (+0,9 proc.) sektorių rezultatų. Tuo tarpu žemyn indeksą labiausiai traukė informacinių technologijų (-1,9 proc.) ir sveikatos priežiūros (-0,5 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX didėjo 0,07 proc., Prancūzijos CAC – 0,75 proc., Italijos FTSE MIB – 1,15 proc., o Baltijos birža paaugo 0,05 procento. Ekonominėse naujienose paskelbtas ZEW ekonominių lūkesčių indikatorius parodė, kad tiek euro zonoje, tiek Vokietijoje esamos ekonominės padėties vertinimas prastėjo, tačiau ateities augimo perspektyvos vertinamos geriau.
