Opozicinės parlamento frakcijos pradėjo rinkti parašus, siekiant sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją ištirti didelio masto duomenų vagystę iš Registrų centro (RC), paruošė 19 klausimų.
„Esame šiandien suderinę klausimus ir pradedame parašų rinkimą, tikimės jį baigti kitos savaitės pradžioje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Lukas Savickas.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, tai yra bent 36. Galutinį sprendimą dėl komisijos sudarymo priima parlamentas.
Neatmeta nepasitikėjimo
Konservatorių vedlys Laurynas Kasčiūnas tikino, jog jei laikinoji komisija negautų mandato, būtų svarstoma apie interpeliaciją atsakingiems ministrams.
„Kandidatų (interpeliacijai – BNS) yra labai daug, norime pabrėžti. O kai kandidatų daug, tada atrodo, kad atsakinga vis tik yra visa Vyriausybė ir Vyriausybės galva, ministrė pirmininkė“, – aiškino jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad būtent dėl interpeliacijos proceso grėsmės bent daliai valdančiųjų vertėtų paremti komisiją.
„Interpeliacijos sukelia įtampą Seime ir netgi koalicija, kuri turi virš 80 balsų, turės labai suremti pečius, o turint galvoje, kad mažai kas sieja tą koaliciją iš politinių klausimų, tai gali būti sudėtingas laikas“, – sakė ji.
Klausimo dėl palaikymo komisijai kiek vėliau parlamente vykusios Vyriausybės valandos metu sulaukusi premjerė Inga Ruginienė teigė mananti, kad neturėtų būti dubliuojami jau atliekami veiksmai.
Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Klausimai dėl politinės atsakomybės
Dokumente komisija būtų įpareigota atsakyti į 19 klausimų. Visi trys opozicinių Seimo frakcijų lyderiai pabrėžė, jog šie labiausiai orientuoti į politinės atsakomybės paiešką.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei pranešta gegužės pabaigoje.
„Svarbiausi klausimai yra, kodėl nebuvo informuota visuomenė, kas už tai atsakingas, ar buvo politinis sprendimas dėl to, kad visuomenė neinformuota, kodėl nebuvo užkardyta šita kibernetinė ataka“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Norime išsiaiškinti, kaip buvo koordinuojamas atsakas, kodėl nebuvo informuota Prezidentūra, kodėl nebuvo informuotas Seimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kas priėmė sprendimą, kad labai mažame siaurame rate žmonės žinos, o tie gyventojai, kurie nukentėjo, informacijos neturės ir liks pažeidžiami“, – jam antrino V. Čmilytė-Nielsen.
Esant pritarimui, komisija taip pat turėtų aiškintis, ar nėra požymių dėl atsakingų asmenų aplaidumo, ar institucijų reakcija „nėra susijusi su atsakingų asmenų neveikimu ar galimu bendradarbiavimu su pažeidimą įvykdžiusiais asmenimis“.
„Ar sprendimai dėl informacijos apie incidentą viešinimo laiko, apimties ir formos buvo grindžiami tik teisėsaugos, kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos argumentais, ar buvo vertinamos ir galimos reputacinės, politinės bei komunikacinės pasekmės valstybės institucijoms ir jų vadovams?“ – rašoma viename iš klausimų.
Be kita ko, klausiama, ar buvo tinkamai įvertintos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui dėl galimo duomenų perdavimo ar panaudojimo užsienio valstybių, jų žvalgybos, kitų tarnybų interesais.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, opozicijos politikai jau yra aptarę, kas galėtų užimti devynias komisijos narių vietas, jos paaiškės surinkus parašus.
L. Kasčiūno teigimu, laikinojo tyrimo komisijai darbui atlikti turėtų užtekti vasaros.
