Seimui antradienį priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius tikina, jog pusmetį trukęs procesas baigėsi ne triumfu ir politine pergale, bet tūkstančių gyventojų nusivylimu. Liberalas Eugenijus Gentvilas pažymi, jog valdantieji į koaliciją susibūrė siekdami apriboti laisvą žodį ir laisvai mąstančius gyventojus. Dėl priimto sprendimo dalis opozicijos narių neatmeta galimybės kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (KT).
„Suprantu, kad Remigijui Žemaitaičiui buvo principo reikalas atstatydinti LRT generalinę direktorę. Galbūt ir ne tik jam. Ir apie konkrečius asmenis galime turėti įvairiausių nuomonių. Tačiau istorijos finalas – ne triumfuojanti politinė pergalė, o tūkstančiai nusivylusių valstybe žmonių“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje antradienį rašė politikas.
Dar prieš galutinį balsavimą paskelbtame įraše politikas akcentuoja, jog parlamente vykęs procesas, susijęs su visuomeninio transliuotojo valdysenos sistemos tobulinimu, labiau priminė turgų nei demokratinius sprendimus.
„Verta prisiminti, kodėl apskritai tai vyksta. Tikrai ne dėl siekio modernizuoti LRT valdyseną – jei būtų norėta eiti šiuo keliu – tai Vyriausybė būtų subūrusi darbo grupę, kokius metus vykdžiusi konsultacijas ir Seimui būtų buvęs pristatytas gerai argumentuotas, informatyvus pataisų projektas. Vietoj to buvo pateiktas silpnas keistų idėjų kratinys (…). Net ir valdantieji suprato, kad idėjos nebuvo demokratiškos. O nebuvo dėl to, kad grupelė žmonių valdžioje, žmogiškai kalbant, nusprendė išsiaiškinti santykius su LRT generaline direktore“, – teigiama politiko įraše.
„Šiandien vietoj normalaus įstatymų proceso turime turgų, kurio niekam nereikėjo (…). Finale visas šis ažiotažas – kaltinimai LRT, protestai dėl LRT, net Konstitucijos laužymas teikiant įstatymus, diskusijos Europos Parlamente – viskas praktikoje įvyko tik dėl to, kad dalis politikų nesugebėjo priimti paprasto fakto: demokratijoje net ir valdžia neturi ir negali turėti galios keisti ką panorėjusi. Jeigu statysi valstybę kaip karalystę, netruks prabėgs tie keleri metai, kai į sostą atsisės tavo oponentas“, – pažymi V. Sinkevičius.
E. Gentvilas: apmaudu, kad esame tokioje Lietuvoje
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas tikina, jog pusmetį trukęs procesas, susijęs su visuomeninio transliuotojo valdysenos modelio tobulinimu, yra bandymo riboti visuomenės žodžio laisvę pavyzdys.
„Jie tam ir susibūrė, kad tramdytų laisvę, kad ribotų laisvą žodį ir laisvai mąstančius žmones. Jie susibūrė ne tam, kad Lietuvą kaip nors keltų aukštyn. Jie susibūrė į koaliciją tam, kad realizuotų savo tokias diktatoriškas užmačias arba antiliberalias nuostatas. Lietuva skambėjo Europos Sąjungoje (ES) ir pasaulyje kaip laisvo žodžio erdvė, matėme ES bandymus riboti (laisvą žodį – ELTA), tai štai šita dauguma ir prisijungė prie jų“, – Eltai po balsavimo už LRT įstatymo pataisas sakė politikas.
Jo teigimu, liberalai, nenorėdami būti asocijuojami su šių pataisų priėmimu, balsavime nedalyvavo.
„Yra toks pasakymas tautosakoje – neliesk, nes smirdėsi. Tai mes nenorime prisidėti prie to. Supratome, kad jiems nepavyks sutrukdyti, bet kodėl mes turėtume dalyvauti tame, net ir balsuodami prieš? Mes išbandėme įvairias priemones. Viena iš jų – toks protestas, nedalyvauti, neprisidėti net balsais prieš prie to, kas, mano manymu, skambės kaip prastas pavyzdys demokratinėje Europoje ir gal netgi skambės kaip antikonstitucinis veiksmas, jeigu mes kreipsimės į KT“, – kalbėjo politikas.
„Jeigu kažkas žiniasklaidoje įsivaizduoja, kad sutramdžius, bandant tramdyti LRT, bus gerbiamas kitų laisvas žodis, tai ne. Jiems šito nereikia. Jiems nereikia, kad būtų spausdinamos publikacijos apie Šūdmaišių istorijas ir kitus dalykus. (Jie – ELTA) norėtų užčiaupti viską. Visko nepavyks, bet kiek jie turi spėkų, tiek bandys tą daryti. Apmaudu, kad esame tokioje Lietuvoje“, – akcentavo liberalas.
L. Kasčiūnas: tvirtai planuojame kreiptis į KT
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pažymi, jog opozicijai pavyko pastebimai pagerinti pradinį įstatymo pataisų variantą. Vis dėlto kai kurios nuostatos, pasak politiko, vis dar kelia neaiškumų, tad dėl priimto pataisų projekto rengiamasi kreiptis į KT.
„Mes skaičiavome, kad 75 proc. atsukome į gerąją pusę. Manau, kad pačias pavojingiausias nuostatas iš tikrųjų eliminavome. Liko dvi pagrindinės, aišku, jos ir toliau neduoda ramybės. Tai, kad įsigalioja ne naujam direktoriui, o iškart po pasirašymo, gali prieštarauti Venecijos komisijos išvadoms. Ir, aišku, tai, kad nėra imperatyvaus atviro balsavimo – Taryba galės pasirinkti, atviras ar slaptas. Lieka dvi vietos tokios, kurios kelia daug neaiškumų“, – Eltai sakė partijos pirmininkas.
„Birželio viduryje turėtų pasirodyti oficialios Venecijos komisijos išvados, tikėtina, jos kirsis su kai kuriomis priimto įstatymo nuostatomis. Mes neatmetame galimybės, gal net ir, sakyčiau, tvirtai planuojame kreiptis į KT“, – tikino parlamentaras.
Jo teigimu, tai planuojama padaryti dar šios Seimo sesijos metu.
Kaip skelbta, Seimas antradienį priėmė LRT valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo. Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Parlamento opozicijos atstovai nusprendė nedalyvauti balsavime.
Įstatymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui.
LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pateikusi pastabą, jog, atsisakius aiškios pareigos generalinį direktorių skirti ir atleisti atviru balsavimu, atsirastų teisinis neapibrėžtumas, leidžiantis Tarybai savo nuožiūra spręsti, kada taikyti atvirą, o kada – slaptą balsavimą. Toks reguliavimas, pasak STT, sudarytų prielaidas mažesniam LRT tarybos sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei visuomenei.
Šiuo metu galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Taip pat nutarta apriboti generalinio direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šių pareigų negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Nutarė nekeisti įstatymo įsigaliojimo terminų
Liberalas Simonas Kairys siūlė nustatyti, kad nauja įstatymo redakcija būtų taikoma nuo tada, kai baigiasi šiuo metu pareigas einančio LRT generalinio direktoriaus kadencija, t. y. nuo 2028 m. spalio 3 d.
Vis tik tokiam parlamentaro siūlymui nebuvo pritarta. Liko galioti nuostata, jog dalis pakeitimų įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Dėl to naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
Kiek anksčiau Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragino atlikti išsamią analizę ir pabrėžė, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
S. Kairys taip pat siūlė nustatyti, kad LRT valdybos narių darbo sutartys įsigaliotų ne nuo 2028 m. sausio 1 d., bet nuo 2028 m. spalio 3 d., kartu su jo siūlyta naujos redakcijos įstatymo taikymo pradžia. Šiam Seimo nario siūlymui taip pat nebuvo pritarta.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Taip pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
