„Žiūrėkite pagal savijautą“: besilaukiančią Giedrę nustebino nėščiųjų konsultavimo tvarka

Vilnietė Giedrė laukiasi pirmą kartą. Moteris sako, kartais sunku suprasti, kas vyksta organizme, nes visi pojūčiai nauji. Tiesa, ji teigia susidurianti ir su kitomis nemaloniomis situacijomis, pavyzdžiui, prireikus gydytojų konsultacijų, viešosiose gydymo įstaigose yra priversta laukti ir mėnesį. Ginekologo konsultacijų moteris taip pat nurodo pasigendanti. Visgi, valstybės atstovai sako informacijos apie keliamą problemą neturintys, o į besilaukiančiąsias sveikatos sistemoje žiūrima atsakingai. 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pirmą kartą besilaukiančioms moterims bendras rekomenduojamas vidutinis apsilankymų pas gydytojus skaičius siekia 10 vizitų. Jei nėštumas nėra priskiriamas rizikingam, nėščiąsias konsultuoti gali šeimos gydytojas, pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos akušeris arba akušeris-ginekologas.

Pakartotinai besilaukiančioms moterims vidutiniškai priklauso 7 vizitai.

Didelės rizikos nėštumą (esant cukrinio diabeto požymių, daugiavaisiam nėštumui, nepakankamam vaisiaus augimui ar įtariant vaisiaus raidos ydas) prižiūri antrinio ar tretinio lygio gydytojas akušeris-ginekologas. Jeigu reikia papildomų konsultacijų, rašomas siuntimas specialistui konsultantui. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, tokie vizitai nėra ribojami. Jų suteikiama tiek, kiek reikia rizikingam nėštumui prižiūrėti.

Nors pirmą kartą besilaukiančiosioms vizitų pas specialistus priklauso daugiau, nei laukiantis antrą ar trečią kartus, nėščiosios sako, kad galėtų būti daugiau būtent ginekologo konsultacijų, kad jaustųsi saugiau.

Štai vilnietė Giedrė pasakoja, kad laukiasi pirmą kartą, tad klausimų, natūralu, kyla įvairių. Visgi, iš savo gydytojos moteris sužinojo, kad jei nėštumas nėra rizikingas, moteriai priklauso trys ginekologo konsultacijos.

„Kai nuėjau pas ginekologę, man pasakė, kad yra trys pagrindiniai ginekologo vizitai, o toliau jau žiūrėkite pagal savijautą. Mane tas labai nustebino. Pirmas vizitas yra nėštumui patvirtinti, antro vizito metu atkreipiamas dėmesys į kūdikio vystymąsi. Bet tarp pirmo ir antro vizito kelis mėnesius laukti yra labai sunku. Atrodo, kiekvieną dieną jauti stresą, ypač, jei laukiesi pirmą kartą. Kiekvienas pojūtis yra kažkas gąsdinančio“, – pasakoja moteris.

Ji atvirauja, kad teko susidurti su situacijomis, kai nėra lengva pasiekti specialistus viešosiose gydymo įstaigose, nes eilės didelės.

„Atsiranda papildomi simptomai ir nelabai supranti, ar normalu, ar uždegimas, norisi apsilankyti pas gydytoją. Aš paskambinusi į privačią kliniką rytojui gaunu vizitą, paskambinus į viešą įstaigą, sužinau, kad mane gali priimti tik po poros savaičių. Jeigu yra uždegimas ar bakterijos, reikia kuo greičiau apžiūrėti ir tvarkyti situaciją, o ne laukti dvi savaites“, – dalinasi patirtimi pašnekovė.

Moteriai buvo įtariamas gestacinis diabetas. Tai būklė, kai organizme nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių atsiranda aukštas cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje.

Giedrė pasakoja, kad, prireikus specialisto konsultacijos, jai buvo pasiūlytas vizitas už mėnesio.

„Man įtartas gestacinis diabetas. Jis nustatomas nemažai daliai nėščiųjų. Tai yra rimta būklė, vaikelis gali gimti ir per mažas arba per didelis. Turi kiekvieną dieną matuoti cukraus lygį kraujyje, vertinti, ką valgai.

Man reikia pasitarti su endokrinologu ir aš savo klinikoje gaunu vizitą po mėnesio. Man gydytoja liepia skambintis į kitas klinikas ir ieškoti vizitų ten. Aš apskambinau visas galimas Vilniaus klinikas, artimiausią vizitą pasiūlė po mėnesio. Juokingiausia, kad vieną vizitą pasiūlė dvi savaites iki gimdymo. Net nežinau – verkti ar juoktis“, – pasakoja pašnekovė.

Giedrė sako, nuo pat nėštumo pradžios pas specialistus lankosi privačiai, kad nereikėtų laukti eilėse ir būtų priimta, kai tik prireikia vizito.

„Jeigu nori jaustis saugi ir nori, kad tavo vaikelis būtų saugus, tu turi eiti pas gydytojus privačiai. Nebent tą mėnesį tiesiog laukčiau ir spėliočiau, ką gerai darau, ką blogai darau. Ar geras cukrus, ar blogas. Ar reikia kažką kitaip daryti, ar ne. Čia tik vienas iš pavyzdžių, kai pagalbos tenka ieškoti privačiai“, – teigia pašnekovė.

Skundų dėl tvarkos negauna

„Eilės visur yra, bet į nėščiąsias žiūrima per didinamąjį stiklą“, – LRT.lt portalui sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Politikė įsitikinusi – nėščiosioms konsultacijos priklauso nemokamai.

„Nerizikingo nėštumo priežiūrą vykdo akušerė, o ginekologas reikalingas tada, kai atsiranda indikacijų, įtariamas gestacinis diabetas, vaisus neauga. Bet vėlgi pas ginekologą eina su siuntimu, tai nesvarbu, ar privačiai, ar valstybinėje įstaigoje ginekologo konsultacija turėtų būti nemokama. Bet negirdėjau, kad paslaugos būtų neprieinamos ar reikėtų laukti mėnesį“, – sako J. Sejonienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai sako negirdėję skundų, kad ginekologo konsultacijų nėščiosioms trūktų.

SAM atstovė spaudai Nerija Kaulakienė LRT.lt portalui sako, kad valstybė sudaro galimybes pas specialistus lankytis kiekvieną mėnesį.

„Grubiai tariant, vieną kartą per mėnesį eini pas akušerę-ginekologę, ji apžiūri, skiria tyrimus. Paskutinį mėnesį gali būti ir dažnesni vizitai“, – dėsto N. Kaulakienė.

Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) prezidentas doc. dr. Tomas Biržietis sako, kad besilaukiančiųjų priežiūros tvarka atitinka tarptautinius standartus.

„Neteko girdėti, kad esama nėštumo priežiūros tvarka būtų skundžiamasi, nes ji atitinka visas tarptautines rekomendacijas, prieinamumas yra geras ir moterys laisvai gali rinktis tiek įstaigą, kurioje bus prižiūrimas nėštumas, tiek specialistą“, – sako LAGD prezidentas.

Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė LRT.lt portalui sako, kad sunkiau patekti pas gydytojus nėščiosioms gali būti regionuose.

„Problema gali būti regionuose. Todėl, kad tai yra specifinė sritis ir kokie darbai iki šiol yra padaryti, yra ir ligoninės uždarytos, gali būti, kad paslaugų ir negaunama“, – sako Sveikatos komiteto pirmininkė.

Pasigenda valstybės paramos

Visgi, besilaukianti Giedrė LRT.lt portalui pasakoja kiek kitokią patirtį nėštumo metu. Pasak moters, procesas ne visada toks sklandus, kaip norėtųsi.

„Kitas pavyzdys: man buvo atsipalaidavę raiščiai, tai reiškia, kad man reikia kineziterapeuto konsultacijos. Aš turėjau į baseinus vaikščioti. Ar valstybė tai finansuoja? Taip, tu gali gauti siuntimą. Ar tu gausi vietą? Po mėnesio dviejų gal ir gausi, bet kai man gydytoja pasakė, kad aš po dviejų savaičių galimai iš lovos neišlipsiu dėl skausmo, tai renkiesi eiti privačiai“, – sako moteris.

Giedrė atvira – norėtųsi, kad valstybė labiau prisidėtų prie moterų sveikatos užtikrinimo nėštumo metu.

„Norisi valstybinės paramos. Kai raiščiai atsipalaidavo, norėjosi, kad bent keli vizitai būtų nemokamai paskirti ar skubos tvarka paslaugą suteiktų, kad bent jau padėtų pradžioje, o jau paskui gali ir iš savo kišenės prisidėti. Bet šiuo atveju man mėnesį laukti pas kineziterapeutą ne išeitis. Aš galiu ir nebenueiti iki jo“, – teigia pašnekovė.

Tuo tarpu Seimo narė L. Šukytė-Korsakė sako nesuprantanti, kodėl moteriai kineziterapeuto paslaugų reikėjo laukti eilėje, jei jas suteikti turėtų šeimos gydytojo komanda.

„Kineziterapeuto paslauga yra prie šeimos gydytojo. Tai ją turėjo ne išsiųsti į kažkokį centrą, bet yra skiriamas kineziterapeutas prie šeimos gydytojo. Aš nemanau, kad jų užimtumas toks didelis, kad negalėtų suteikti moteriai paslaugos. Mes prie kiekvieno gydytojo po cerberį nepastatysime, bet pas šeimos gydytoją komandoje yra kineziterapeuto paslauga“, – sako politikė.

Kita Sveikatos komiteto narė Orinta Leiputė teigia matanti kiek kitokią problemą, kodėl atsiranda eilės. Nėščiosios dažnai nori patekti pas konkretų gydytoją, o tai formuoja eiles.

„Norima pas konkretų gydytoją ir jeigu jis atostogauja arba yra suplanuoti vizitai, žmonės nežiūri alternatyvų. Išankstinėje pacientų registravimo sistemoje tikrai galima rasti vietų. Problema atsiranda, kai norima pas konkretų gydytoją“, – sako O. Leiputė.