Antradienį Seime priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos yra kur kas prastesnės nei iki šiol galiojęs reglamentavimas, sako visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Šiandien valdantieji balsavo už naująją LRT įstatymo redakciją. Nepaisant to, kad iš jos buvo pašalinta grėsmę keliančių dalykų, tačiau galiu drąsiai teigti – naujasis LRT įstatymas daug prastesnis už dabartinį“, – antradienį socialinio tinklo „Facebook“ įraše teigė ji.
„Minia mums neaiškins“, sakė socialdemokratai apie protestus. „Protestuotojai nori užimti mūsų vietą Seime“, kliedėjo kai kurie. Tačiau vis dėlto protestai padėjo – valdantiesiems nepavyko užimti per kelias dienas, kaip planuota gruodį. Ačiū žurnalistams, ačiū visiems, kas ėjo į tą daugybę mitingų, juos organizavo, kurie drąsiai reiškė savo poziciją ir kurie nenorėjo gyventi kaip Vengrijoje ir Slovakijoje“, – rašoma įraše.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymi, jog naujoji įstatymo redakcija, jos nuomone, susilpnins visuomeninio transliuotojo institucinį nepriklausomumą, apsunkins sprendimų priėmimą bei biurokratizuos valdymą.
„J. Olekas vis kartodavo: „Turėsime aiškesnį LRT reguliavimą, šiuolaikiškesnį, labiau atitinkantį visuomeninio transliuotojo paskirtį su apibrėžta misija, sustiprinta valdysena. Ir tos problemos, kurios pastebėtos Valstybės kontrolės, bus sprendžiamos“ – melas. Viskas ne dėlto, kad būtų pagerinta LRT veikla, o tam, kad būtų užmaskuoti tikrieji ketinimai – užvaldyti visuomeninį transliuotoją. O su Valstybės kontrolės išvadomis tai niekada neturėjo jokio ryšio“, – teigė LRT vadovė.
„Valdantieji pagimdė griozdą, kažkokį valdysenos Frankenšteiną, mokesčių mokėtojams per metus papildomai atsieisiantį po 300 tūkst. eurų, apsunkinantį ir sulėtinantį sprendimų priėmimą. LRT institucinis nepriklausomumas yra susilpnintas, valdymas visiškai subiurokratintas. Kaip LRT funkcionuos šitaip sujaukus jos valdyseną, apskritai neaišku. Taryba nedepolitizuota. Valdantieji ignoravo beveik visas STT, Venecijos komisijos ir ekspertų pastabas, LRT finansavimas lieka įšaldytas. Viso proceso metu LRT, jos žurnalistai, darbuotojai ir vadovai buvo šmeižiami žemaitaičių, o ir tų pačių socdemų, LRT įvaizdžiui padaryta didžiulė žala. Tikiuosi, ir ši nauja redakcija bus apskųsta Konstituciniam teismui“, – akcentuoja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Davidonytė tikisi, kad dėl LRT įstatymo pataisų opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė viliasi, kad dėl antradienį Seimo priimtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT).
Kartu B. Davidonytė teigė pirmiausia norinti padėkoti protestuose prieš LRT įstatymo pataisas dalyvavusiems žmonėms, nes pavyko pasiekti, kad didžioji dalis prieštaringų nuostatų būtų pašalintos iš projekto. Apie naujus protestus šiuo metu asociacijos vadovė nekalba.
„Pirminė mano reakcija yra padėka visiems tiems žmonėms, kurie buvo bent viename iš šešių protestų už laisvą žodį. (...) Tos nuostatos, dėl kurių mes protestavome, kurios buvo labiausiai kritikuotinos laisvo žodžio kontekste, jos buvo pašalintos iš įstatymo projekto“, – antradienį Eltai komentavo B. Davidonytė.
„Manau, kad tai tikrai lėmė nepavargimas ir parodymas, kad pilietinei visuomenei tikrai rūpi“, – pridūrė ji.
Visgi, kaip pažymėjo B. Davidonytė, įstatymas nėra tobulas, nes liko keli akcentai, pvz., neįgyvendinta Venecijos komisijos rekomendacija taikyti naująją tvarką kitos kadencijos LRT vadovui. Taip pat klausimų jai kelia ir biurokratijos išplėtimas LRT.
„Bet man atrodo, čia tokie klausimai, kuriuos dar bus galima pataisyti ateityje. Ir opozicija šiandien užsiminė, kad bus kreipimasis į KT būtent dėl įstatymo kūrimo vienam asmeniui. Tai tikimės, kad opozicija tą ir padarys, nes čia ir buvo ekspertų daugiausiai pateikta rekomendacija, vienintelė, kurios Seimas neįgyvendino“, – pažymėjo B. Davidonytė.
Paklausta, ar žadama organizuoti naujus protestus, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė teigė, jog kol kas situacija bus stebima, laukiama, ar bus kreipimasis į KT.
„Ir, matyt, tuos kitus įvairius neatitikimus (...) teks jau taisyti ateities kadencijoms, koalicijoms, nes dauguma įstatymo nuostatų įsigalios 2028 m. Tai, matyt, bus ateities koalicijų našta tą įstatymą sutvarkyti iki galo“, – akcentavo ji.
Žada tartis, ar kreiptis į prezidentą
Paklausus, ar ketinama kreiptis į prezidentą, kuris teisiškai gali vetuoti Seimo priimtą įstatymą, B. Davidonytė pabrėžė, jog pagrindų, dėl ko šalies vadovas galėtų imtis tokio sprendimo, yra, tačiau bendruomenė šiuo klausimu tarsis tarpusavyje.
„Vėlgi, prezidentas vetuodamas gali pateikti tam tikrus pasiūlymus, į kuriuos Seimas galėtų atsižvelgti tobulindamas tą įstatymą“, – kalbėjo ji.
„Bet kadangi Prezidentūra labai neaktyviai dalyvavo... Tiesą sakant, aš pati dalyvavau gyvai 11 Kultūros komiteto posėdžių per pastaruosius metus, tai nei viename iš jų nebuvo nei prezidento atstovų, nei patarėjų. Tai sunku tikėtis, kokia bus prezidento reakcija, nes iki šiol Prezidentūra visiškai nedalyvavo šito klausimo svarstymuose“, – akcentavo asociacijos vadovė.
Mano, kad LRT direktorių atleisti bus sudėtingiau
B. Davidonytė taip pat pastebėjo, kad pagal naująjį įstatymą atleisti visuomeninio transliuotojo direktorių gali būti ir sudėtingiau.
Pagal parlamento priimtą įstatymą, LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
„Nežinau, ar valdantieji tą iki galo supranta, nes atleidimo pagrindai yra nustatyti, kad iš principo be kažkokių svarių priežasčių atleisti direktorių nebebus galima, kaip norėjo „Nemuno aušra“ ar socialdemokratai gruodžio mėnesį“, – teigė B. Davidonytė.
„Tai yra tokie pakankamai objektyvūs kriterijai. Tai tas direktoriaus atleidimas nebus toks paprastas. Jeigu Taryba norės jį įgyvendinti, jie turės turėti svarią priežastį, kodėl atleidžiamas direktorius – ne tiesiog paėmiau sugalvojau ir atleidau, ne tiesiog nepasitikėjimo pagrindu, o dėl kažkokio rimto pažeidimo“, – akcentavo ji.
Žurnalistų profesionalų asociacija: akivaizdu, kad šį įstatymą teks taisyti ateityje
Savo ruožtu pati Žurnalistų profesionalų asociacija „Facebook“ taip pat išreiškė padėkas visiems, kurie dalyvavo protestuose ir pažymi, jog mitingai ir nulėmė itin kritikuotinų nuostatų išbraukimą iš pataisų projekto.
„Šiandien priimtame LRT įstatyme neliko nuostatų, kurios buvo pavojingiausios laisvam žodžiui ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Iš įstatymo buvo pašalintos nuostatos, dėl kurių vyko protestai: nebus ribojamas išorės žurnalistų dalyvavimas LRT turinyje, politikų deleguojama LRT taryba nespręs dėl turinio ir redakcinės politikos, kol kas jokios sutarties su Vyriausybe LRT pasirašinėti neturės, o LRT direktoriaus negalės būti atleistas dėl bet ko, vos tik tarybai to panorėjus ir dar maža balsų dauguma“, – akcentavo asociacija socialiniame tinkle.
Organizacija citavo ir „aušrietį“ Artūrą Skardžių, kuris Seime teigė: „Ko mes tikėjomės, deja, tos nuostatos liko kažkur paraštėse“.
Vis dėlto, asociacija pažymėjo, jog įstatymas nėra tobulas – nors pataisos, jų teigimu, nebekelia tokios grėsmės laisvam žodžiui, tam tikri niuansai išlieka kritikuotini.
„O štai Venecijos komisijos rekomendaciją, kad bet kokie įstatymo pokyčiai turi įsigalioti tik ateities direktoriams, valdantieji tiesiog sąmoningai atmetė daugybę kartų ir jos įgyvendinti nesutiko. Tikimės, kad dėl to opozicija kreiptis į KT, nes šią nuostatą kaip galimai prieštaraujančią Konstitucijai dėl įstatymų kūrimo vienam asmeniui sukritikavo aibė ekspertų, taip pat ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)“, – rašė asociacija.
„Akivaizdu, kad šį įstatymą teks taisyti ateityje. Greičiausiai ši našta atiteks jau ateities koalicijoms, nes iš šios po pastarųjų pusės metų tikėtis bet kokių pozityvių pokyčių būtų naivu. Bet šiandien jūsų dėka nuo laisvą žodį labiausiai ribojančių pataisų valdantieji buvo priversti atsitraukti bent jau kol kas. Tai – didžiulis jūsų visų nuopelnas“, – akcentuojama organizacijos įraše.
Parlamento antradienį priimtas statymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujajame įstatymo projekte atsirastų LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių.
LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Taip pat – jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Šiuo metu galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Be to, pagal įstatymo projektą, nuo 2028 m. sausio 1 d. atsirastų ir naujas visuomeninio transliuotojo valdymo organas – LRT valdyba.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
