Seimas antradienį priėmė LRT valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Tiesa, jos priimtos valdančiųjų ir penkių Mišrios Seimo narių grupės politikų balsais – opozicija balsavime dalyvauti atsisakė. Portalas LRT.lt paaiškina, kas keisis įsigaliojus priimtoms pataisoms.
Aistros dėl LRT įstatymo pataisų virė ne vieną mėnesį, mat valdantieji siekė jas skubos tvarka priimti dar praėjusių metų gruodį. Visgi dėl daugiatūkstantinių protestų bei šimtų opozicijos registruotų pasiūlymų to padaryti nepavyko.
Po to buvo suburta Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovauta darbo grupė, parengusi savo projekto variantą. Tiesa, jis gerokai pasikeitė nugulęs ant Kultūros komiteto stalo. Tačiau ir tie pakeitimai, kaip jau po projekto priėmimo skelbė Žurnalistų profesionalų asociacija, nepadarė projekto nei tobulo, nei gero.
Tiesa, pats J. Olekas laikosi kitokios pozicijos:
„Man atrodo, turėsime aiškesnį LRT reguliavimą, šiuolaikiškesnį, labiau atitinkantį visuomeninio transliuotojo paskirtį su apibrėžta misija, sustiprinta valdysena. Ir tos problemos, kurios pastebėtos Valstybės kontrolės, bus sprendžiamos“, – antradienį ryte sakė J. Olekas.
Kas keisis?
– Į įstatymą nutarta įrašyti nacionalinio transliuotojo misiją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti tik LRT veiklos principai.
Pagal priimtą siūlymą, LRT misija yra užtikrinti viešąjį interesą – Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.
Nustatyta, kad LRT misija grindžiama pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms, įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, moralės ir etikos principais.
Taip pat skaitykite
– Nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
– Įstatyme įtvirtinta, kad redakciniai sprendimai bus priimami ir grindžiami LRT radijo ir televizijos naujienų tarnybų vadovų ir LRT interneto portalo vyriausiojo redaktoriaus bendrai tvirtinamomis LRT redakcinės politikos gairėmis.
– Nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius, kaip ir dabar, bus renkamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Konkursą organizuos ir kandidatą atrinks valdyba, o sprendimą priims taryba.
Seimas atmetė Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą palikti nuostatą, kad LRT generalinis direktorius turėtų būti skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų atviru balsavimu. Palikta darbo grupės pasiūlyta nuostata, jog dėl balsavimo būdo apsispręs LRT taryba.
– Generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos, kitų įstatyme direktoriui keliamų reikalavimų ar jeigu nustatoma, jog neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
– Parlamentarai apribojo LRT direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Nustatyta, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovo kadencija, prasidėjusi 2023 metų spalį, bus skaičiuojama kaip pirmoji.
Tokią nuostatą kritikavo opozicija teigdama, kad kadencijų ribojimas turėtų įsigalioti nuo kitos generalinio direktoriaus, kas jis bebūtų, kadencijos. Opozicija priminė, kad tokia nuostata numatyta, pavyzdžiui, įvedant merų kadencijas, ir kad įstatymai atgaline tvarka negalioja.
– Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą kritikavo Venecijos komisija. Ji akcentavo, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
Taip pat skaitykite
– Seimas nusprendė įsteigti penkių narių LRT valdybą, ji bus skiriama ketverių metų kadencijai. Valdybos nariai privalės būti finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių atstovai. Jie bus atrenkami viešo konkurso būdu.
– LRT tarybos narių skaičius padidintas nuo 12 iki 15. Apsispręsta, kad be prezidento, Seimo, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos į LRT tarybą po narį galės deleguoti Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat nutarta nuo šešerių iki ketverių metų trumpinti tarybos narių kadenciją, įvestas dviejų kadencijų ribojimas, sukonkretinti kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Seimo nariai pritarė ir LRT tarybos biuro įsteigimui. Jis bus atsakingas už tarybos darbo organizavimą ir aptarnavimą.
