Antradienį Seimas spręs dėl LRT įstatymo pataisų priėmimo, kuriomis siūloma keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį, išplėsti valdybą ir koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Nors projekto rengėjai teigia, kad svarstymų metu buvo ieškoma kompromiso, dalis žurnalistų bendruomenės ir tarptautinių ekspertų jam negaili kritikos. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Gintautas Bartkus teigia, kad dokumente ir toliau lieka neišspręstos dvi kertinės problemos – LRT valdysena ir institucinis nepriklausomumas.
„Išlieka du labai svarbūs klausimai – valdysena ir nepriklausomumas. Tiek vienoje, tiek kitoje dalyje problemos nėra iki galo išspręstos“, – sako jis.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše:
Anot teisininko, dalis siūlymų pristatomi kaip redakciniai pataisymai, tačiau tai nereiškia, kad jie neturi esminės reikšmės. Ypač jautrus, jo teigimu, yra LRT nepriklausomumo klausimas.
„Kartais įstatyme labai svarbu net tai, kur padedamas kablelis, todėl labai lengvai pasakyti, kad tai tik redakciniai pakeitimai, nenorėčiau. Tačiau, ypač kalbant apie LRT nepriklausomumą, matyti negera tendencija – jį tarsi bandoma siaurinti“, – teigia G. Bartkus.
Pasak jo, nepriklausomumas turėtų būti suprantamas plačiau – ne tik kaip redakcinis, bet ir kaip institucinis.
„Nepriklausomumas yra ir institucinis – kitaip sakant, mes neturėtume įstatyme išryškinti vien tik redakcinio ir pamiršti institucinį nepriklausomumą. Nes jei pati institucija dėl savo sąrangos yra priklausoma, tai ir redakcinė priklausomybė atsiranda“, – aiškina jis.
„Tokios sistemos pasaulyje neegzistuoja“
Didžiausių abejonių, anot teisininko, kelia siūlomas LRT valdymo modelis, kuriame atsirastų trys lygmenys – taryba, valdyba ir generalinis direktorius.
„Reikia pasakyti, kad pasaulyje niekur tokios sistemos neegzistuoja. Tai būtų beveik tas pats, kas kariuomenei vadovautų ne generolas, o dar sukurtume valdybą ir tarybą, ir visi pradėtų tarpusavyje aiškintis santykius“, – sako jis.
Anot pašnekovo, tokia struktūra keltų riziką, kad atsakomybė bus išskaidyta, o sprendimų priėmimas – apsunkintas.
„Tokio modelio diegimas yra labai didelė rizika, kad LRT valdymas taps neefektyvus. LRT yra labai didelė organizacija, o ją pradedame valdyti pasaulyje neegzistuojančiomis valdysenos struktūromis, kur trys organai aiškinsis, kas už ką atsako. Žinome, kuo tai baigiasi – kad neatsako niekas“, – teigia G. Bartkus.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarybos vaidmuo projekte nėra aiškiai apibrėžtas.
„Taryba kažkodėl matoma kaip valdymo organas, o iš tiesų ji neturėtų būti valdymo organu. Ją sudaro visuomenės žinomi, bet patirties valdyme neturintys žmonės“, – sako jis.
Kritikos sulaukia ir sprendimų priėmimo modelis, kuriame, anot jo, dubliuojamos funkcijos – taryba skiria valdybą, tačiau kartu pati skiria ir generalinį direktorių, o valdybos vaidmuo tampa neaiškus.
„Staiga valdyba eliminuojama iš to proceso. Pripažinkite, kad tai atrodo labai keistai“, – sako G. Bartkus.
Diskutuodamas apie siūlomą modelį, teisininkas pabrėžia, kad LRT valdymo struktūra turėtų būti paprasta, aiškiai apibrėžtų atsakomybių ir atitikti tarptautinę praktiką.
„Turėtų būti labai aiški ir skaidri valdysenos sistema, ir tokia, kuri yra pasauliniais masteliais efektyvi“, – teigia jis.
Pasak G. Bartkaus, bene vienintelė tarybos funkcija turėtų būti generalinio direktoriaus arba valdybos paskyrimas, o toliau ji neturėtų dalyvauti valdyme – visa vykdomoji veikla turėtų būti palikta vadovams.
Kalbėdamas apie atviro balsavimo principus, jis primena, kad taryba ir valdyba istoriškai buvo kuriamos tam, kad prieš priimant sprendimus vyktų diskusija.
„Tai esminis dalykas. Todėl beveik visi klausimai dažniausiai sprendžiami atviru balsavimu – kad kiekvienas galėtume išsakyti savo nuomonę. Šitai prisiminus, aiškus ir atsakymas, kaip viskas turėtų būti tvarkoma“, – sako advokatas.
Primename, kad Seimas prieš dvi savaites po svarstymo pritarė LRT įstatymo pataisoms, apibrėžiančioms nacionalinio transliuotojo misiją, numatančioms penkių narių valdybos įkūrimą, tarybos išplėtimą nuo 12 iki 15 narių ir jų kadencijos sutrumpinimą nuo šešerių iki ketverių metų, tarybos biuro įsteigimą.
Pagal projektą, LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galėtų būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar jeigu nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tarybai palikta teisė apsispręsti, ar balsavimas dėl direktoriaus atleidimo turėtų būti atviras ar slaptas. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad LRT generalinis direktorius skiriamas ir atleidžiamas atviru balsavimu.
Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Sutarta, jog redakcinės politikos gaires tvirtins radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
BNS rašė, kad iš viso projektui registruota apie 200 Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
Parengė Ignas Ramanauskas.
