Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pasisako už kai kurių sankcijų Baltarusijos valdžiai švelninimą; beveik tokia pat dalis mano, kad reikėtų išlaikyti dabartinę politiką, rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
„Baltijos tyrimai“ 2026 metų balandžio 23 – gegužės 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.
Nuomonės pasidalija perpus
JAV administracijai švelninant santykius su Minsku, Europoje taip pat keliamas klausimas, ar nedemokratiškas, Rusiją kare remiantis, žmogaus teises paminantis ir Lietuvai priešiškas režimas nusipelno švelnesnių sankcijų. Vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Lietuva nepatiria JAV spaudimo atnaujinti prieš kelerius metus sustabdytą baltarusiškų trąšų tranzitą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvos gyventojų nuomonės dėl sankcijų Baltarusijai pasidalija: 35 proc. gyventojų pasisako už sankcijų švelninimą ir dialogą, 30 proc. – už dabartinės politikos išlaikymą, o 17 proc. – už sankcijų griežtinimą.
- Nuostatos dėl santykių su Baltarusija siejamos su politinėmis pažiūromis ir amžiumi: kairiųjų pažiūrų ir vyresni gyventojai dažniau linkę pasisakyti už sankcijų švelninimą.
- Ekspertai teigia, kad nėra pagrindo atlaisvinti sankcijas Baltarusijai, nes režimas nepasikeitė, o viešojoje erdvėje pasirodantys raginimai švelninti sankcijas gali būti susiję su „karo nuovargiu“ ar „kryptingomis pastangomis“ dėl politinių interesų.
- Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų palaiko kokias nors sankcijas Baltarusijai, tik 11 proc. mano, kad jos išvis nereikalingos, o tai rodo, kad visuomenė supranta sankcijų atsiradimo priežastis ir palaiko derybas, bet ne nuolaidas.
LRT užsakymu balandį atlikta apklausa atskleidžia viešosios nuomonės pasidalijimą: 35 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų švelninti kai kurias sankcijas ir siekti dialogo su Minsku, 30 proc. – už tai, kad turime išlaikyti dabartinę politiką ir nekeisti jau priimtų sankcijų.
17 proc. gyventojų mano, kad sankcijos turėtų būti dar labiau sugriežtintos, 11 proc. – kad jų reikia išvis atsisakyti.
Apklausa parodė, kad nuostatos dėl santykių su Baltarusija susijusios su politinėmis pažiūromis: kairiųjų pažiūrų respondentai buvo dažniau linkę pasisakyti už sankcijų švelninimą, taip pat už švelnesnes sankcijas dažniau pasisako vyresni gyventojai.
Sieja su karo nuovargiu ir politiniais interesais
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docento Vyčio Jurkonio teigimu, gyventojų nuomonę apie Baltarusiją formuoja viešoji erdvė ir politikų bei pareigūnų pasisakymai.
„Ne paslaptis, kad pačioje Lietuvoje yra siekiančių keisti sankcijų politiką kaip neva nepasiteisinusią, išsisėmusią, nedarančią realios įtakos. Dalis tokio kalbėjimo yra įprasti štampai, kita – bendra karo nuovargio ir bendros įtampos išraiška“, – komentavo jis apklausos rezultatus.
V. Jurkonio teigimu, galima įžvelgti ir „kryptingų pastangų“ dėl savo interesų keisti Lietuvos politiką. Jis paminėjo ir „bandymą slėptis už amerikiečių nugaros“. Apie tai, kad Lietuva sulaukia JAV spaudimo, šį mėnesį užsiminė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Realybėje, anot eksperto, nėra pagrindo atlaisvinti sankcijas, nes režimas nepasikeitė. Panašiai praėjusią savaitę Vilniuje kalbėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Keista, kad kai kurie pareigūnai ir ypač žurnalistai kai kuriuos dalykus nekritiškai tiesiog atkartoja, taip konstruodami požiūrį ar sukurdami įspūdį, nors realių priežasčių ir faktų, ypač Baltarusijos režimo elgesio pokyčių, nematyti“, – sako V. Jurkonis.
Pasak Baltarusijos eksperto, ES pozicija dėl sankcijų yra tvirtesnė nei Lietuvoje, ir dėl to suveiks kaip saugiklis.
„Tiek [prezidento] Lukašenkos aršios retorikos, tiek dronų, tiek dislokuojamų ginklų ar pratybų Baltarusijos teritorijoje, taip pat grobiamų Lietuvos piliečių, kurie vėliau apkaltinami šnipinėjimu, ir kito pobūdžio provokacijų bei hibridinių grėsmių, jau nekalbant apie trečiojo Astravo AE reaktoriaus bei radioaktyviųjų atliekų kapinyno Lietuvos pašonėje ambicijas, turėtų pakakti aiškiai konstatuojant, kad nėra jokių prielaidų keisti sankcijų politiką“, – pridūrė jis.
Pasak V. Jurkonio, jis taip pat siūlytų, kalbant apie santykius su Baltarusijos režimu, remtis ne tokiais argumentais, kaip „pyktis su kaimynais“ arba „taiki kaimynystė“, o plačiai suskaičiuojant Lietuvos patiriamus kaštus, įskaitant ir hibridinių atakų.
„Būtina įtraukti ir instrumentalizuotos migracijos, ir oro uostų trikdymo, ir karo Ukrainoje, kur Baltarusijos režimas yra Kremliaus bendrininkas, pasekmių ir priverstinių deportacijų kaštus – sąrašas yra itin ilgas, o sąskaita milžiniška. Įvertinus dar reputacijos, politinės rizikos bei tvarumo dedamąsias: skaidrumo klausimai, politikų ir valdininkų papirkinėjimas, kontrabanda, pinigų plovimas, karo finansavimo grėsmės ir to suvaldymas, kaštai tikriausiai ūgtelėtų“, – sako jis.
„Visuomenė supranta, kad sankcijos neatsirado iš niekur“
Kalbėdamas apie apklausos rezultatus, V. Jurkonis pastebi, kad santykis tų gyventojų, kurie pasisako už sankcijų stiprinimą arba silpninimą, yra panašus.
„Išvada labai aiški, kad neretai skambanti tezė „dauguma nori švelninti“ yra mažų mažiausiai neteisinga“, – sako jis.
Politikos mokslininkas, Lietuvoje gyvenantis baltarusių diasporos atstovas, kuris dėl saugumo priežasčių nenorėjo, kad publikacijoje būtų minima jo tapatybė, kalbėdamas su LRT.lt, atkreipė dėmesį, jog dauguma palaiko kokias nors sankcijas Baltarusijai – tik 11 proc. mano, kad jos išvis nereikalingos.
„Pozicija „pabandykime kalbėtis“ (...) tikrai nėra pozicija „panaikinkime visas sankcijas“. Skaičiai rodo, kad visuomenė supranta, jog sankcijos neatsirado iš niekur, todėl jos neturėtų būti naikinamos be pagrindo. Kitaip tariant, visuomenės palaikymo požiūriu egzistuoja erdvė deryboms – būtent deryboms, griežtai sąlyginėms, o ne nuolaidoms“, – svarstė pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gana nedidelė Lietuvos gyventojų dalis (7 proc.) neturi jokios nuomonės santykių su Baltarusija klausimu.
„Tai rodo, kad ši tema daugeliui yra pažįstama, o žmonės dažniausiai jau turi išankstinių nuostatų ar stereotipų apie Baltarusiją ir baltarusius. Tai nestebina – viena vertus, ši tema dažnai keliama žiniasklaidoje ir aptariama daugelio Lietuvos politikų, kita vertus, nemažai žmonių Lietuvoje turi asmeninės patirties bendraujant su baltarusiais ir prisimena laikus, kai santykiai tarp šalių buvo taikūs. Todėl galima teigti, kad respondentai į šį klausimą atsakinėjo gana sąmoningai“, – sako LRT.lt kalbintas ekspertas.
