Giedrė Radzevičiūtė – ketvirtos kartos žolininkė, iš močiutės paveldėjusi žoliavimo paslaptis. Ji dalijasi prieskoninių ir arbatinių žolelių paslaptimis: kokie vasaros žalumynų skoniai atgaivins geriausiai ir kaip teisingai plikyti žolynus.
Visą LRT TELEVIZIJOS laidos įrašą rasite čia:
Žolininkystės paslaptys senolių sodyboje
G. Radzevičiūtė šiandien braido po pievas netoli Ukmergės esančioje sodyboje, kuri jai primena apie pirmąsias pažintis su žolynais ir močiutės žolininkystės tradicijas.
„Atsimenu, kaip močiutė melžia karvę, o mes su broliais ropščiamės į piliakalnį. Atsigulę į didelę žolę žiūrime į dangų ir tyrinėjame dangų siekiančias žoles.
Mano močiutė augino labai daug augalų. Negalėdavau pasakyti, kad negersiu šlamučių arbatos – ji labai pasitikėjo žolynais“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Virtuvėje su Beata“ pasakoja žoliautoja.
G. Radzevičiūtė dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokymosi koordinatore, o kai turi laisvą minutę – iš universiteto koridorių lekia tiesiai į gimtąsias Šimaičių pievas.
„Saldžialapė kulkšnė yra vartojama kraujagyslėms, organizmui gydyti po sunkių ligų. Gervuogės lapus fermentuoju, iš jų gaminu arbatas. Mėgstu rinkti jonažoles, tai yra labai galingas augalas, kviečiu jo nebijoti, jis suteikia energijos, nuramina uždegimus.
Naktižiedė puikiai veikia šlapimo takų uždegimui gydyti – tai yra pirmasis vaistas, o šalia jo galima pamėginti ir šermukšnio lapus“, – sako ji.
Kokios žolelės yra tinkamos arbatai, o kokios – prieskoniams?
Giedrės darže – dešimtys vaistinių augalų, kurie taip pat yra ir puikūs prieskoniai.
„Graikijoje susipažinau su graikišku raudonėliu – jis tinka ir arbatoms, ir prieskoniams, yra šiek aštresnis, nei paprastas. Jis taip pat tinka mėsos produktams.
Mano darželyje auga ir klasikinės mėtos, tokios, kokias augino mūsų protėviai, joms sužydėjus, galima pradėti jas skinti (...). Peletrūnas taip pat yra tinkamas arbatoms, bet gali tapti ir prieskoniu, tik svarbu žinoti, kad jis yra kartokas, ne visi jį mėgsta.
Daržuose auginu ir dilgėles, dabar jos yra labai madingos, dilgėlių žiedeliai tinka salotoms“, – priduria ji.
Anot žolininkės, geriausiai augalo savybės atsiskleidžia joms sužydėjus – tai pats tinkamiausias laikas iš jų gaminti arbatas.
„Joms nužydėjus gersite ne tokią skanią arbatą. Raudonėlis yra puikus to pavyzdys – kol jis nežydi, yra puikus prieskonis, kai sužydi, yra tinkamas arbatai“, – sako ji.
Kaip teisingai mėgautis žolelių arbatomis?
Anot žolininkės, žolelių arbatas galima ruošti tiek iš žalių, tiek iš sudžiovintų žolelių, skiriasi tik jų paruošimo būdai.
„Norint džiovinti augalą, jį reikėtų susmulkinti, stengtis nepažeisti augalo ir palikti jį džiūti natūraliu būdu. Dažniausiai augalai natūraliai džiūva savaitę, kartais gali džiūti ir mėnesį. Geriausia augalus išskleisti ant lininio audinio arba ant popieriaus.
Ruošiant žalių žolelių arbatą, užtenka nuskabyti lapelius, galima naudoti sekatorių“, – teigia ji.
Geriausias būdas kovoti su vasaros karščiu – išgerti mėtų arbatos. G. Radzevičiūtė siūlo maišyti kelias mėtų rūšis, norint išgauti įdomesnį arbatos skonį.
„Ledinė mėta šaldo šiltą vandenį, bet ji tinka ir šaltam vandeniui, jos skonis puikiai atsiskleidžia su braškine mėta“, – priduria žolininkė.
Geram virškinimui G. Radzevičiūtė siūlo naudoti smiltininį šlamutį, kuris ne tik skatina žarnyno veiklą, tačiau ir puikiai atgaivina.
„Arbatą galima gerti ir vakarienės metu, šlamutis yra stiprus, todėl norint jį prigesinti, galime naudoti čiobrelį“, – teigia ji.
Nors esame įpratę arbatą plikyti verdančiu vandeniu, žolininkė teigia jog geriausia vandenį bent kelioms minutėms atvėsinti.
„Tokiu būdu vanduo nesugadina maistinių medžiagų“, – įžvalgomis dalijasi žolininkė.
