Širdies plakimas natūraliai kinta fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio metu, tačiau nereguliarus, labai dažnas, su alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu ar stipriu silpnumu susijęs ritmas neturėtų būti ignoruojamas, rašoma Lietuvos kardiologų draugijos pranešime žiniasklaidai.
Apie tai, kada širdies ritmo pokyčiai yra normali organizmo reakcija, kada jie gali įspėti apie ligą ir ką kiekvienas žmogus turėtų žinoti apie savo pulsą, pasakoja gydytojai kardiologai doc. dr. Gediminas Račkauskas, prof. dr. Aras Puodžiukynas ir doc. dr. Diana Rinkūnienė.
– Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?
Sakoma, kad geriau dešimt kartų be reikalo patikrinti, negu vieną kartą pražiopsoti.
– dr. Aras Puodžiukynas.
– Gediminas Račkauskas: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas.
Įprastai širdies ritmą generuoja specializuotų ląstelių grupė, todėl ritmas būna reguliarus – ramybės būsenoje siekia 60–100 kartų per minutę. Kai žmogus jaučia, kad širdis „peršoka“ ar „sustoja“, dažniausiai tuo metu atsiranda neįprastas elektrinis impulsas, pavyzdžiui, priešlaikinis prieširdinis ar skilvelinis susitraukimas, arba pasikeičia impulso plitimo greitis ar kelias.
Labai tipiškas pojūtis – staigus stipresnis dūžis, tarsi širdis būtų „praleidusi“ vieną tvinksnį ir tada trenkusi stipriau. Elektriškai tai dažnai atitinka ekstrasistolę: atsiranda priešlaikinis dūžis, po jo – trumpesnė ar ilgesnė pauzė, o paskui seka kompensacinis, subjektyviai stipresnis susitraukimas, kurį ir jaučia pacientas.
– Aras Puodžiukynas: Pavieniai širdies permušimai – ekstrasistolės – paprastai nėra grėsmingas požymis. Jos gali atsirasti ir nesant jokios reikšmingos širdies ligos, panašiai kaip su amžiumi atsiranda vienas kitas žilas plaukas. Tačiau tai yra signalas, kad laikas apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nukreips pacientą gydytojo kardiologo konsultacijai. Juk sakoma, kad geriau dešimt kartų be reikalo patikrinti, negu vieną kartą pražiopsoti.
Kita vertus, žmonių jautrumas širdies permušimams yra labai nevienodas: vieni labai emocingai reaguoja į pavienes ekstrasistoles, o kiti jų visiškai nejaučia, nors elektrokardiogramoje matome kas antrą širdies susitraukimą.
– Ar kiekvienas neįprastas širdies plakimo pojūtis reiškia ritmo sutrikimą? Kada tai gali būti normali organizmo reakcija į stresą, fizinį krūvį, nuovargį ar kitus kasdienius veiksnius?
– Gediminas Račkauskas: Ne, ne kiekvienas neįprastas širdies plakimo pojūtis reiškia pavojingą aritmiją. Dalis tokių pojūčių yra normali nervų sistemos reakcija į stresą, krūvį, temperatūrą ar nuovargį. Tačiau pasikartojantys pojūčiai, lydimi dusulio, silpnumo ar krūtinės skausmo, jau laikomi signalais, kuriuos būtina tirti kaip galimą ritmo sutrikimą.
Širdies plakimą lemia ne tik pati širdis, bet ir nervų, hormonų, kvėpavimo sistemos veikla, todėl situaciniai pakitimai dažnai yra fiziologiniai. Sveiki žmonės gali jausti pavienius „permušimus“ ar pagreitėjusį ritmą dėl streso, kavos, nemigos ar emocijų, ir tai nebūtinai rodo struktūrinę širdies ligą.
Miego trūkumas ir pervargimas keičia autonominę pusiausvyrą, todėl širdis gali plakti greičiau ar dažniau „permušinėti“ net ir be struktūrinės patologijos. Karščiavimas, dehidratacija, elektrolitų, ypač kalio ir magnio, disbalansas taip pat pagreitina ritmą ir didina širdies permušimų tikimybę. Todėl po bemiegės nakties, esant infekcijai ar išgėrus mažai skysčių, „keistas“ plakimas gana dažnai yra reakcija į bendrą organizmo būklę ir išnyksta stabilizavus miegą, temperatūrą ir skysčių kiekį.
– Aras Puodžiukynas: Labai svarbu suprasti, kad normalaus širdies dažnio ribos gali būti labai plačios, jeigu šis dažnis atitinka fiziologinius organizmo poreikius tuo metu ir žmogus jaučiasi normaliai. Pavyzdžiui, sportininkui, kurio širdies raumuo yra labai treniruotas ir galingas, ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis gali būti 42–46 kartai per minutę, ir tai šiam žmogui bus visiškai normalus dažnis. Lygiai taip pat jaunam žmogui didelio fizinio krūvio ar emocinio sujaudinimo metu dažnis gali pasiekti ir 140, ir 160 dūžių per minutę, o kartais ir daugiau.
– Kokie požymiai kartu su ritmo pokyčiais jau turėtų būti laikomi rimtesniu signalu – alpimas, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, stiprus silpnumas ar labai dažnas pulsas?
Ritmo sutrikimus taip pat gali skatinti alkoholis, didesni kofeino kiekiai ir ypač energiniai gėrimai.
– dr. Diana Rinkūnienė.
– Gediminas Račkauskas: Klinikinėse rekomendacijose akcentuojami keli „raudoni signalai“, lydintys ritmo pokyčius: alpimas ar sąmonės netekimas, arba beveik alpimas; stiprus galvos svaigimas, nestabilumas, jausmas, kad tuoj bus prarasta sąmonė; dusulys, oro trūkumo pojūtis, ypač ramybėje ar naktį; krūtinės spaudimas, skausmas, deginimas ar veržimo pojūtis; stiprus, neįprastas silpnumas, šaltas prakaitas; labai dažnas arba žmogui neįprastai lėtas pulsas ramybės būsenoje, ypač jeigu jis kartojasi arba kartu jaučiami simptomai. Šie simptomai gali rodyti, kad aritmija jau daro įtaką smegenų, širdies ar kitų organų veiklai.
– Kokie kasdieniai veiksniai dažniausiai išprovokuoja širdies ritmo pokyčius?
– Diana Rinkūnienė: Širdies ritmo pokyčius dažniausiai išprovokuoja miego trūkumas, emocinė įtampa ir stresas, nes jie didina organizmo „streso hormonų“ aktyvumą. Ritmo sutrikimus taip pat gali skatinti alkoholis, didesni kofeino kiekiai ir ypač energiniai gėrimai.
Po persirgtų infekcijų organizmas kurį laiką gali būti jautresnis permušimams ar padažnėjusiam pulsui. Intensyvesnis fizinis krūvis, ypač po ligos ar esant nuovargiui bei dehidratacijai, taip pat gali išprovokuoti širdies ritmo pokyčius. Jei simptomai kartojasi dažnai ar juos lydi dusulys, alpimas arba krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
– Kaip taisyklingai pasitikrinti pulsą ir ką svarbu įvertinti – ne tik pulso dažnį, bet ir jo reguliarumą?
– Gediminas Račkauskas: Pulsą geriausia tikrinti ramybės būsenoje, dviem pirštais priglaudus juos prie stambesnės arterijos, dažniausiai riešo srityje, ir bent 30 sekundžių skaičiuojant dūžius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į jų reguliarumą. Reikšmingas ne tik skaičius per minutę, bet ir tai, ar dūžiai tolygūs, vienodo stiprumo, ar „šokinėja“ ir praleidžia.
Prieš matuodami pulsą, kelias minutes ramiai pasėdėkite, venkite kavos, cigarečių ir fizinio krūvio bent 30 minučių. Geriausia matuoti ryte, ramybės būsenoje, kai organizmas pailsėjęs.
Dažniausiai pulsas tikrinamas riešo srityje. Tam naudokite rodomąjį ir vidurinį pirštus. Pirštais švelniai spauskite, kol pajusite ritmiškus dūžius, tačiau venkite stipriai užspausti arteriją. Jei rieše pulsą sunku apčiuopti, galima tikrinti miego arteriją kakle, bet spausti reikia atsargiai ir tik vienoje pusėje.
Pulsas – tai širdies dūžių skaičius per minutę. Praktinis būdas – skaičiuoti dūžius 30 sekundžių ir gautą skaičių padauginti iš dviejų. Jei ritmas nelygus ar „šokinėjantis“, rekomenduojama skaičiuoti visą minutę, kad įvertinimas būtų tikslesnis. Suaugusio žmogaus ramybės pulsas dažniausiai laikomas normaliu, kai yra apie 60–80 kartų per minutę.
