Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį rinksis į paskutinį esamos sudėties posėdį, kuriame bus tvirtinama Seimui teikiama 2025 metų nacionalinio transliuotojo veiklos ataskaita, svarstomi kiti aktualūs klausimai.
Kaip BNS yra sakęs LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, posėdyje turėtų būti pristatytos išvados, susijusios su situacija, kai sausį LRT viešai pranešė, o vėliau atšaukė sprendimą nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas.
Tuomet pats M. Jurkynas teigė, kad LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė dėl to turėtų atsistatydinti.
„Klausimas buvo susijęs su galimomis cenzūros apraiškomis, kada buvo iš anksto – a priori – organizacijoje nuspręsta, jog kai kurie politikai negalės būti tiesioginėse laidose ir tam buvo sudaryta komisija, kuri turėjo atlikti tyrimą, priėmė išvadas. (...) Turinio komiteto atstovai turės šitą klausimą referuoti būsimame tarybos posėdyje“, – sakė jis.
Po šio posėdžio baigsis keturių LRT tarybos narių – Mokslo tarybos deleguoto nario Darijaus Beinoravičiaus, Lietuvos vyskupų konferencijos deleguotos narės Irenos Vaišvilaitės, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos deleguoto Jono Staselio ir Lietuvos švietimo tarybos deleguoto Eugenijaus Valatkos kadencijos.
Į jų vietas Lietuvos meno kūrėjų asociacija teikia Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkės Daivos Daugirdienės kandidatūrą, Vyskupų konferencija išrinko teisininkę, buvusią Konstitucinio Teismo teisėją Ramutę Ruškytę, o Švietimo taryba delegavo KTU inžinerijos licėjaus direktorių Dainių Žvirdauską. Mokslo taryba dar neapsisprendė dėl savo delegato.
Esamos sudėties nacionalinio transliuotojo taryba posėdžiaus, šią savaitę į Seimo plenarinių posėdžių salę po ilgo svarstymo Kultūros komitete atkeliaujant LRT įstatymo pataisoms.
Kritikai teigia, kad įgyvendinus valdančiųjų inicijuotus pokyčius LRT bus politizuota, ir įžvelgia grėsmę žodžio laisvei. Projekto šalininkai tokius įtarimus neigia ir sako, jog tik tobulina transliuotojo valdyseną po Valstybės kontrolės atlikto audito.
LRT pataisų kritikai anksčiau baiminosi, kad Seime inicijuotos pataisos iš esmės skirtos palengvinti LRT generalinės direktorės atleidimą, o esamos sudėties taryboje – pakanka tokiam siekiui pritariančių balsų.
Tuo metu nacionalinio transliuotojo tarybos nariai viešai tokio siekio nėra išsakę.
LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių. Po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), dar keturis narius – minėtos organizacijos.
Tarybos nariai skiriami šešerių metų kadencijai.
