Šiandien dirba tik trečdalis negalią turinčių žmonių, o dar sudėtingiau sunkią intelekto negalią turintiems žmonėms. Visgi šioje srityje dirbantys ekspertai sako – susiradę darbą, negalią turintys žmonės labai džiaugiasi, ima labiau savimi pasitikėti, o jų įdarbinimas yra naudingas ir valstybei. Nepakankamai finansuodama įdarbinimo paslaugas, valstybė pralaimi.
Negalią turintis Česlovas jau trejus metus dirba tvirtinimo detalių įmonėje. Kartu su juo įsidarbino dar vienas buvęs socialinių dirbtuvių „Vilniaus Viltis“ lankytojas, jei prireikia pagalbos, abu vienas kitam padeda.
Česlovas savo darbu labai džiaugiasi – jis sako, kad darbas nesunkus ir nevargina, o kolegos – draugiški.
„Pakuoju varžtus, išdėlioju juos, kur mažesni, kur didesni. Klijuoju lipdukus ant dėžučių, lankstau dėžutes“, – LRT.lt pasakoja Česlovas.
Susiradus darbą, džiugina ir paties uždirbami pinigai – Česlovas giriasi, kad per trejus metus jam ne kartą padidino algą, o jis galėjo prisidėti prie šeimos kelionių. Kartu su šeima Česlovas atostogavo Egipte, Turkijoje.
„Patiko ekskursija, baras, jūra“, – šypsosi Česlovas.
Po darbo jis mėgsta pailsėti namuose, lankosi pas draugus svečiuose. Česlovui taip pat patinka piešti, o ypač daug džiaugsmo teikia apsilankymai baseine ir pirtyse.
Taip pat skaitykite
Didesnis pasitikėjimas savimi ir džiaugsmas
Bendrijos „Vilniaus Viltis“ vadovas Giedrius Bagdonas šiltai atsiliepia apie buvusį socialinių dirbtuvių lankytoją Česlovą. G. Bagdonas pabrėžia – žmonėms su negalia dažnai sudėtinga susirasti darbą, tačiau, kai tai pavyksta, darbas jiems teikia itin daug džiaugsmo.
„Susiradęs darbą, Česlovas džiaugėsi, buvo patenkintas. Iš pradžių Česlovas ilgėjosi dirbtuvių, per kelerius metus jis susidraugavo su darbuotojais ir kitais lankytojais, todėl dar beveik metus kas savaitę kam nors iš darbuotojų paskambindavo, pasakodavo, kad buvo baseine, kad darbe sekėsi gerai.
Vėliau jau pasimiršo, po kelių mėnesių nustojo skambinti – atsiranda naujų socialinių ryšių, bet žmonės nepamiršta ir senų draugų, susirašo, susiskambina, susitinka“, – LRT.lt pasakoja G. Bagdonas.
Jo teigimu, darbas žmonėms suteikia orumo – dirbdamas, žmogus turi daugiau galimybių, jis gali užsiimti mėgstamomis veiklomis, įsigyti reikalingų daiktų, nuvykti į kelionę.
„Kai mūsų lankytojai iš socialinių dirbtuvių išeina į atvirą darbo rinką, jie tampa labiau patenkinti savimi, ima labiau savimi pasitikėti. Jie šypsosi, mėgsta kalbėti apie darbą. Nutinka daug gerų dalykų“, – dalijasi G. Bagdonas.
Tiesa, bendrijos vadovas apgailestauja, kad žmonėms su negalia sudėtinga susirasti darbą, o dauguma įmonių nenori sunkią negalią turinčių darbuotojų: „Yra labai nedaug įmonių, kurios priima žmones su negalia. Tai – didelė moralinė vertė.“
Taip pat skaitykite
Nauda ir žmogui, ir valstybei
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė antrina, kad, deja, negalią turintiems žmonėms nėra paprasta susirasti darbą – dirba tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią.
Pasak I. Širvinskaitės, tai lemia struktūrinės priežastys, žmonių įgytas išsilavinimas ir darbdavių noras pritaikyti darbo aplinką. Pavyzdžiui, judėjimo negalią turinčiam žmogui pritaikius darbo aplinką, nekyla jokių kitų pagalbos poreikių. Sunkesnę negalią, ypač – intelekto negalią, turintiems žmonėms gali reikėtų intensyvesnės pagalbos.
„Tyrimai rodo, kad labai stipriai įsidarbinimo sėkmę lemia išsilavinimo lygis. Paprastai, kuo sunkesnė žmogaus negalia, tuo žemesnis jo išsilavinimo lygis. Jaunuoliai su sunkesne negalia greičiau iškrenta iš švietimo sistemos ir nebesimoko, kartais net nepabaigia vidurinio išsilavinimo, neberanda darbo“, – LRT.lt sako I. Širvinskaitė.
Kaip atkreipia dėmesį ekspertė, dažnai ilgalaikiai bedarbiai, turintys negalią, gyvena atskirtyje, nesulaukia jiems reikalingų paslaugų, o dėl to dar sunkiau įsitraukti į bendruomenę ir susirasti darbą. Tokiais atvejais padeda individualizuota pagalba, kai žmogui specialistai padeda ne tik įsivertinti savo gebėjimus, bet ir stiprina įgūdžius bei savarankiškumą.
I. Širvinskaitė sutinka, kad kai kurie darbdaviai gali bijoti įdarbinti negalią turintį žmogų, ypač – su sunkesne intelekto negalia, todėl darbdavius reikia skatinti tai daryti. Pavyzdžiui, išskiria Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, galėtų padėti už žmogaus su negalia įdarbinimą darbdaviams skiriamos subsidijos.
Ekspertė taip pat pabrėžia, kad ilgalaikiai bedarbiai, kurie ir nesimoko, ir nedalyvauja kitose prasmingose veiklose, negali savęs realizuoti, tad dar labiau grimzta į atskirtį ir skurdą: „Kuo toliau, tuo sunkiau sugrįžti.“
„Visiška atskirtis neatneša nieko gero ir valstybei kainuoja daugiau nei individualizuotos įdarbinimo paslaugos, kai žmogus po truputį gali atsistoti ant kojų, tapti savarankiškesnis ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą. Sėdėti namuose turbūt niekas nenorėtų, visiems naudinga, jei žmogus susiranda tokį darbą, kuriame gali jaustis naudingas ir ko nors mokytis“, – pastebi I. Širvinskaitė.
Pasak jos, žmonių su negalia įtraukties į darbo rinką nauda neabejotina – investuodama į pagalbą įsidarbinti, valstybė gauna daugiau ekonominės naudos ir laimi.
„Jei žmogus dirba su valstybės skiriama subsidija, valstybei tai yra vis tiek mažesni kaštai, nei išmokų mokėjimas ir užimtumo veiklų padengimas. Mes pralaimime, nes nepakankamai finansuojame karjeros ir įdarbinimo paslaugas.
Gyvenimas skurde ir atskirtyje tik gilina visas problemas, su kuriomis žmonės susiduria, didina institucionalizacijos riziką“, – vardija I. Širvinskaitė.
Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau
Užimtumo tarnybos vasario mėnesio duomenimis, Lietuvoje gyvena 151 tūkst. 759 darbingo amžiaus žmonės su negalia, o dirba trečdalis – 48 tūkst. 165. Užimtumo tarnyboje registruota 12 tūkst. žmonių su negalia, jie sudaro 8,1 proc. visų registruotų klientų.
Trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių su negalia – ilgalaikiai bedarbiai. Daugiausia į Užimtumo tarnybą kreipiasi žmonės, kurie turi 45–55 proc. dalyvumo lygį (65,6 proc.), mažiausiai – turinčių 0–25 proc. dalyvumo lygį (7,2 proc.).
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, pernai pradėjo dirbti 5,4 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių su negalia: „Daugiau nei pusė jų įsidarbino aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbams. Jie dirba reklamos, rinkodaros ir pardavimo, inžinerijos ir fizinių mokslų, IT specialistais, inžinerijos technikais, pardavėjais, mokytojo padėjėjais.“
Tiesa, M. Jankauskienė pastebi, kad nors žmonių su negalia užimtumo galimybės palaipsniui plečiasi, o darbdaviai tampa atviresni įtraukčiai, dažnai darbo paklausa neatitinka žmonių su negalia poreikių ir galimybių.
„Didžiausių sunkumų kyla dėl riboto pritaikytų darbo vietų skaičiaus, nepakankamo lanksčių darbo formų taikymo ir regioninių skirtumų. Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau, o įsidarbinimo galimybės neretai apsiriboja siauru profesijų spektru, todėl kartais žmonės su negalia priversti rinktis darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos, arba pasitraukti iš aktyvios darbo paieškos“, – LRT.lt sako Užimtumo tarnybos atstovė.
