„Kalba niekuo dėta, tai niekada nėra grėsmė. Grėsmė gali būti veikimas prieš valstybę, bet tai gali būti labai gražiai atliekama ir lietuviškai kalbančių žmonių“, – svarstymus apie rusų kalbos keliamą grėsmę įvertino kalbininkė Loreta Vaicekauskienė. Ar taip pat piktintumės aplink girdėdami kalbant vokiškai ar angliškai? LRT.lt kalbinta filosofė Nerija Putinaitė svarstė: „Gal ir ne, bet jeigu Lietuvoje atsirastų, pavyzdžiui, daugiau arabiškai kalbančių žmonių, jie tikrai pradėtų kliūti, nes santykis su imigrantais Lietuvoje nėra labai draugiškas. Manau, kad tai iš esmės turėtų keistis, nes Lietuva be imigrantų neišgyvens ir tą reikia labai aiškiai suvokti.“
Šeštadienį žurnalistas, laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi, kad Vilniuje rusų kalba girdima per dažnai. Jo pasisakymas sparčiai paplito ir įplieskė diskusiją. Ar rusų kalba kelia grėsmę? Apie tai LRT.lt kalbėjosi su ekspertais.
„Senamiestyje gyvenu jau ketvirtį amžiaus ir nuosekliai stebiu, kaip jame, ypač prasidėjus karui, daugėja rusų kalbos. Ji skamba vis garsiau. Tose pačiose aptarnavimo įstaigose žmonės kreipiasi į darbuotojus rusų kalba, o tie, jos nemokėdami, naudoja programėles ar kitaip bando susikalbėti. Tai socialinio stebėjimo įrašas, kuris, man atrodo, mums, kaip žmonėms, puoselėjantiems savo kalbą, yra svarbus, nes lietuvių kalba tampa mažuma. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybinė kalba turėtų išlikti“, – vėliau LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ savo įrašą socialiniame tinkle apie rusų kalbos plitimą Vilniuje komentavo jis.
Pasak žurnalisto, argumentas, jog rusų kalba paplito dėl į Lietuvą atvykusių ukrainiečių karo pabėgėlių ir nuo režimo bėgančių baltarusių, yra netinkamas, esą taip siekiama nukreipti dėmesį nuo esminės problemos – rusų kalbos Lietuvoje plitimo.
„Tai yra bandymas nukreipti dėmesį nuo esmės – Rusijos piliečių Lietuvoje. Ukrainiečiai pabrėžtinai tarpusavyje kalba ukrainiečių kalba, o mano įrašas buvo apie rusų kalbą. Žinome, jog Vilniaus centre Rusijos piliečiai skirtingais laikotarpiais įsigijo daugybę nekilnojamojo turto, kaip ir pajūryje. Dėl to jie gali atvažiuoti į Lietuvą. O ir didėjantis baltarusių skaičius nebūtinai turi kažką bendro su politiniais persekiojimais. Juos valstybė žino ir jie nesudaro reikšmingos daugumos“, – sakė E. Jakilaitis.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, jog nuo praėjusių metų sausio 1 dienos fiksuojama, kad trijų pagrindinių rusakalbių pilietybių gyventojų skaičius sumažėjo apie 20 tūkst. Ji taip pat pabrėžia, jog didžioji dalis ukrainiečių nemoka anglų kalbos, todėl Lietuvoje šneka rusiškai, o ir migrantai iš centrinės Azijos valstybių nebūtinai yra rusakalbiai.
„Tai, kad padidėjo rusų kalbos vartojimas, lėmė ukrainiečiai, nes didžioji jų dalis nemoka anglų kalbos. O Azijos valstybių piliečiai ne visi kalba rusiškai, daugiausia tarpusavyje bendrauja savo kalba. Tai kol turėsime pabėgėlių bendruomenę, tol rusų kalba išliks dominuojanti. O kita kalba kalbančios darbo jėgos pas mus ateityje tikrai padaugės, nes atvyks ir daugiau žmonių iš kitų kraštų“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Pastebi, kad norinčių mokytis mažėja, bet kalti ir patys lietuviai
Rusakalbius lietuvių kalbos mokanti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų vadovė Vilma Leonavičienė taip pat mano, kad sostinėje rusų kalba skamba dažniau, tačiau tai sieja su karo pabėgėliais iš Ukrainos.
„[Dažnai] ukrainiečiai kalba rusiškai, tai ne paslaptis, o faktas. VDU Ukrainos centre karui prasidėjus ukrainiečius pradėjome mokyti lietuvių kalbos, per šį laiką buvo daugiau kaip 4 tūkst. dalyvių. Pradžioje sunerimome, kaip mokysime, nes anglų kalbos daugelis nemoka“, – dalijosi ji.
Mieli žmonės, Vilniaus gyventojai, kai jus užkalbina rusų kalba, atsakykite lietuvių kalba.
V. Leonavičienė
Anot pašnekovės, mokymo medžiaga buvo išversta į ukrainiečių kalbą, tačiau dabar ji prarado aktualumą. Mažėja ir lietuviškai kalbėti norinčių išmokti ukrainiečių.
„Pati gyvenu senamiestyje, būnu centre ir daug vaikštau po Vilnių. Kaip kalbininkė darau tokį tyrimą, kuris man labai svarbus. Klausiu ir aplinkinių, ką jie girdi, tai tikrai girdime stipriau rusų kalbą“, – sakė ji.
Lituanistė taip pat pabrėžia, kad lietuvių kalba yra tyli, subtili, metaforiška ir kartais daugiau pasakome ką nors nutylėdami, palikdami tarp eilučių, tad natūralu, kad šalia skambantys rusiški žodžiai ją užgožia.
„Lietuvių kalba nėra garsi, ne tokia kaip ispanų ar slavų kalbos. Tai nėra atviro tono kalba, o rami, susiliejanti, banguojanti, daininga kalba, todėl jos taip aiškiai čiauškant negalime girdėti, kaip girdėtume prancūzų ar ispanų gatvelėse. Lietuvių kalba man dažnai primena portugalų kalbą, kuri taip pat labai tyli. Būdama Portugalijoje jos nepastebiu, girdžiu aplink visai kitas kalbas“, – pavyzdį pateikė pašnekovė.
Natūralu, sako V. Leonavičienė, kad garsi ir mus užgožianti rusų kalba gąsdina. Vis dėlto pašnekovė pataria mažiau piktintis, o labiau ir patiems pasistengti, kad Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai kalbėtų lietuviškai.
„Mes išsigąstame ir tai yra natūralu, nes kalba yra mūsų tapatybės dalis. Labai gerai, kad apie tai kalbame. Mieli žmonės, Vilniaus gyventojai, kai jus užkalbina rusų kalba, atsakykite lietuvių kalba. Visi žmonės, kurie čia yra, jie neatvažiavo vakar ar užvakar, atvažiavo prieš mėnesį, du ar pusę metų, metus. Visi ukrainiečiai jau lankė kokius nors kursus ir gali atsakyti lietuviškai“, – LRT.lt sakė ji.
Pašnekovė ragina drąsiau kalbėti lietuviškai, rodyti iniciatyvą patiems, kad atvykėliams būtų verta mokytis.
„Patys kursų dalyviai pasakoja istorijas, kad labai lengva Lietuvoje, visi moka rusų kalbą ir mokytis lietuvių kalbos nereikia. O kalbos apie egzamino nukėlimą [dirbantiems aptarnavimo srityje], tai tie ukrainiečiai, kurie mokosi, jie laukia to egzamino, nori jaustis oriai. Jie atvyko į mūsų šalį ne savo noru, o todėl, kad karas privertė tą padaryti, – sako V. Leonavičienė. – Yra labai gražiai išmokusių lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, pernai viena gydytoja iš Vilniaus buvo apdovanota kaip geriausia Lietuvos medikė. Ji išmoko kalbą ir puikiausiai įsidarbino.“
LRT.lt primena, kad Seimas yra nusprendęs, kad nuo 2026-ųjų baziniu lygiu lietuviškai turės susikalbėti kurjeriai, taksistai, grožio srities darbuotojai – visi, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo terminą nukelti dar metams, nes nepasirengta įgyvendinti įstatymą.
Plačiau skaitykite:
Taip pat skaitykite
V. Leonavičienė pasakojo, kad didelio masto Rusijos karui prieš Ukrainą tik prasidėjus karo pabėgėliai plūdo į kursus, dabar susidomėjimas daug mažesnis.
„Taip nebesibrauna, nes rado darbų, gali save realizuoti. Kai kurie mokosi nuotoliniu būdu ar individualiai, o kai kurie pajautė, kad visai nereikia tos lietuvių kalbos“, – svarstė ji.
LRT.lt pašnekovės teigimu, kad lietuvių kalba labai sunki – tik mitas. Pasak jos, lietuvių kalba nepatenka tarp sunkiausių kalbų, tad teisintis nereikėtų.
Putinaitė: turėtume labiau rūpintis integracijos programomis, o ne puoselėti emocinį nusistatymą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė, filosofė Nerija Putinaitė pabrėžia, kad viena yra rusiškai kalbėti gatvėje ir visai kas kita, pavyzdžiui, dirbant aptarnavimo sektoriuje.
„Negalime gatvėje uždrausti jokia kalba kalbėti, tokiu atveju tokie pasisakymai sunkiai suprantami. Jeigu kalbama apie tai, kad susiduria atėję į kavinę ar panašiai, tai apie tai jau buvo diskutuojama. Anksčiau ar vėliau, reikia tikėtis, išmoks rusakalbiai lietuvių kalbą, nes tokie bus reikalavimai įvesti“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, iš pirmo žvilgsnio patriotiškai skambantys pasisakymai gali supriešinti.
„Žmonės gali turėti savo nuomonę, tačiau gyvename laisvoje šalyje. Gali ir turistai atvažiuoti rusakalbiai ir kiti, mes čia dabar erdvių neatskirsime, kur gali rusiškai kalbantys ateiti, o kur negali. Tai jau būtų keistos nuostatos, nors aišku, turbūt rezonuoja ta sovietinė patirtis, kai rusai buvo kolonistai Lietuvoje ir antirusiškumas – kaip rezistencija. Dabar visiškai kitoje situacijoje gyvename ir rusakalbiai, didžioji dalis jų, yra atvykę iš Baltarusijos ir Ukrainos“, – sakė ji.
Lietuva be imigrantų neišgyvens ir tą reikia labai aiškiai suvokti.
N. Putinaitė
N. Putinaitė, paklausta, ar taip pat reaguotume aplink girdėdami anglų ar vokiečių kalbą, svarstė: „Vokiečių ar anglų gal ir ne, bet jeigu Lietuvoje atsirastų, pavyzdžiui, daugiau arabiškai kalbančių žmonių, jie tikrai pradėtų kliūti, nes santykis su imigrantais Lietuvoje nėra labai draugiškas. Manau, kad tai iš esmės turėtų keistis, nes Lietuva be imigrantų neišgyvens ir tą reikia labai aiškiai suvokti. Turėtume labiau rūpintis geromis, efektyviai veikiančiomis integracijos programomis, o ne puoselėti emocinį nusistatymą dėl lietuviško grynumo ir apsistatyti tvirtovėmis, kad į savo visuomenę jokių kitokių neįsileisime“, – kalbėjo filosofė.
Pašnekovė sutinka, kad atvykėliams būtina suteikti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir integruotis, tačiau dėl visuomenės požiūrio derėtų susirūpinti.
„Politikai vengia šios temos be galo. Ir rinkimų metu, ir dabar – tarsi ta problema neegzistuotų. Iš tikrųjų tai kuo ilgiau kalbėjimą apie integraciją atidėliosime, tuo daugiau rasis pokiliminių įtampų ir emocinių reakcijų“, – sakė N. Putinaitė.
Kalbininkė: „Mūsų kalbos iš mūsų niekas neatėmė, ji labai tvirta“
Kalbininkę, Vilniaus universiteto profesorę Loretą Vaicekauskienę stebina kalbos apie rusų kalbos grėsmę. Ji pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi teisę kalbėti savo gimtąja kalba, o daugiakalbystė – privalumas.
„Kaip kalbininkė tikrai nematau grėsmės mūsų kalbai, nes mūsų kalbos iš mūsų niekas neatėmė, ji labai tvirta“, – sakė ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad visuomenės skaldymas kalbos pagrindu – pavojingas. „Kalba niekuo dėta, tai niekada nėra grėsmė. Grėsmė gali būti veikimas prieš valstybę, bet tai gali būti labai gražiai atliekama ir lietuviškai kalbančių žmonių, ar jiems lietuvių kalba būtų gimtoji, ar ne“, – kalbėjo kalbininkė.
L. Vaicekauskienė ragina vengti grubių apibendrinimų, o prisiminti, kad kiekvieno žmogaus istorija individuali. Paklausta apie rusakalbius ar lenkiškai kalbančius Lietuvos piliečius ji pabrėžė, kad nemokančių kalbėti lietuviškai – mažuma.
„Manau, kad yra labai nedaug žmonių, kurie nemoka. Tai gali būti vaikai, kurie namuose auginami ir dar nėra mokomi lietuviškai. Gali būti senoliai, kurie jau paskutines dienas gyvena. Tai tikrai vienetai. Aš laikau save, tikiuosi, kad ir daugelis skaitytojų, vakarietiškos civilizacijos atstove. Kaip tik turime matyti taip, kaip mato Europos šalys. Daugiakalbystė yra turtas, o kiekvienas žmogus turi teisę į savo gimtąją kalbą. Esu ir Skandinavijos regiono žinovė, ten žmonės labai seniai išmoko paisyti žmogaus teisių. Ten gimtoji kalba – visų imigrantų teisė, jie turi gal 50 pagrindinių kalbų įrašytų, jeigu susidaro kad ir nedidelė vaikų grupė mokykloje, jie gaus pamokų. Ten net sąvoka „gimtoji kalba“ reiškia mažumų kalbą, visa kita – nacionalinė kalba“, – paaiškino ji.
LRT.lt pašnekovė skatina situaciją vertinti žmogiškai jautriai, pabandyti įsivaizduoti, kaip patys jaustumės, jeigu kas nors bandytų uždrausti kalbėti lietuviškai. „Privalome daryti viską, kad mūsų mažumos jaustųsi lygiateisiai mūsų valstybės piliečiai“, – pabrėžė ji.
