Seimas yra nusprendęs, kad nuo 2026-ųjų baziniu lygiu lietuviškai turės susikalbėti kurjeriai, taksistai, grožio srities darbuotojai – visi, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo terminą nukelti dar metams, dėl to kad nepasirengta įgyvendinti įstatymą. Pasak Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko, jau ir dabar rusų kalbos vartojimas aptarnavimo sferoje pažeidžia Lietuvos piliečių kalbines teises. Pasak jo, termino nukėlimas leis plačiau įsigalėti rusų kalbai.
Kai kurie daugybę metų Lietuvoje gyvenantys, tačiau kalbantys rusiškai, aiškina, kad lietuvių kalbą išmokti sunku, be to, anot jų, ne problema Vilniuje susikalbėti rusiškai.
„Kadangi mes iš kaimyninių šalių, lengviau Vilniuje susikalbėti rusiškai“, – tikina LRT TELEVIZIJOS užkalbintas vyriškis.
„Į Lietuvą atvažiuoju kartą per dvi–tris savaites, tad mano lietuvių kalbos lygis labai žemas, tačiau kai kurias frazes išmokau“, – tikina kitas vyras.
Vilniečiai atkreipia dėmesį, kad prieš kelerius metus rusų kalbos sostinėje buvo galima išgirsti gerokai mažiau.
„Jie turėtų mokėti bent pagrindinius pagrindus lietuvių kalba“, – nuomonę išsakė kita žurnalistų užkalbinta sostinės gyventoja.
Praėjusios kadencijos Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų dirbantys paslaugų sferoje turės mokėti susikalbėti lietuviškai. Tačiau dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Vyriausybei siūlys terminą nukelti dar metams. Pasak viceministro, nepasirengta apmokyti tūkstančius užsieniečių.
„Praėjusi Vyriausybė nenumatė lėšų tam, kad įgyvendintume, didėja egzaminuojamųjų skaičius, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija galėtų patikrinti. Taip pat nėra apsispręsta dėl lygio, kokį turėtų mokėti užsieniečiai – A1 ar A2 – ir pati sistema mokymo, egzaminavimo nėra pakankamai tvari“, – problemas vardija viceministras Rolandas Zuoza.
Buvusi švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad kalbama maždaug apie 100 tūkst. eurų, kuriuos dabartinė ministerijos vadovybė galėtų rasti perskirsčiusi vidinius resursus.
„Tikrai keista girdėti, kad jau virš pusės metų, kada ši Vyriausybė eina pareigas, ir tikrai buvo galima suskubti, juolab, kad ir universitetai siūlo savo pagalbą, tai tikrai norint buvo galima padaryti“, – įsitikinusi ji.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, jei norime rusų kalbos daugiau – atidėkime įstatymą.
„Tas rusų kalbos buvimas paslaugų sferose pažeidžia Lietuvos piliečių kalbines teises. Konstitucija ir Valstybinės kalbos įstatymas gina šitas teises“, – sako jis.
A. Valotka sako, kad jau dabar egzaminų centrai gali priimti norinčiuosius laikyti egzaminus. Anot Nacionalinės švietimo agentūros pateiktos informacijos Seimo Švietimo komitetui, 2023–2025 metais laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzamino atvyko mažiau nei pusė asmenų. Nepanaudota per kelis tūkstančius vietų. Vis dėlto, inspekcijos viršininko teigimu, ne ministerija ar įstatymai, o Lietuvos piliečiai gali atsisakyti bendrauti rusų kalba ar neiti į vietas, kuriose ji vartojama.
„Jie turi pasirinkimą – neik į grožio saloną, jeigu tave aptarnauja rusiškai, yra lietuviškų. <...> nuėjau į turgų, nenori kalbėt lietuviškai su manimi, aš einu pas kitą žmogų, nusiperku agurkų, trešnių ar ko man reikia“, – siūlo A. Valotka.
Migracijos departamento duomenimis, daugiausia rusakalbių atvyksta iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Šiuo metu Lietuvoje jų gyvena per 146 tūkstančius.
„Kita grupė rusakalbių yra tų centrinės Azijos valstybių, tai yra, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas, tai jų yra apie 27 tūkst., palyginus su praėjusiais metais, padaugėjo tik 800“, – skaičiuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Rusijos piliečių Lietuvoje gyvena apie 14 tūkstančių.
