Nuo seksualinės prievartos nukenčia ir kūdikiai, ir paaugliai. Dažniausiai vaikai seksualinį smurtą patiria artimoje aplinkoje, kai prieš juos smurtauja pažįstamas žmogus. Ypač skaudūs tie atvejai, kai tėvai ar kiti artimieji netiki vaiko pasakojimu ir jo nepalaiko – tada trauminė patirtis tampa dar stipresnė.
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje suteikiama visa nuo seksualinio smurto nukentėjusiam vaikui reikalinga pagalba – apklausa, apžiūra, psichologinis vertinimas. Tokios paslaugos koordinavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perėmė nuo lapkričio.
Jei reikia, paslaugos vaikui teikiamos ir kelias dienas iš eilės – neretai prireikia ne vieno susitikimo su psichologu.
„Tikslas – ikiteisminio tyrimo tyrėjui, teisėsaugai teikti informaciją apie tai, ar buvo galimas seksualinis smurtas. Didžioji dalis – 80 proc. nusikaltimų prieš vaiką – įgyvendinama artimoje aplinkoje, kai vaikas smurtautoją pažįsta. Tai latentiniai, užslėpti nusikaltimai“, – LRT.lt pasakoja Vaiko teisių tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
„Labai svarbu, kad visos paslaugos vaikui būtų teikiamos po vienu stogu, pirmiausia – bendradarbiaujant su teisėsauga, kad vaikui nereikėtų atskirai kažkur važiuoti, kad ekspertas jo kūną apžiūrėtų, kad pasikalbėtų su psichologu... Čia viskas po vienu stogu – vaikas atvyksta ir visos procedūros atliekamos čia“, – sako Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.
Taip pat skaitykite
Teisingumas padeda sveikti
Valakampiuose įsikūrusiame pastate siekiama sukurti namų erdvę – pasitinka šiltos spalvos, įvairūs piešiniai. Viename kambaryje įrengta posėdžių salė su ekranu, kurioje vaiko atstovas gali stebėti vaiko apklausą. Čia gyvai arba nuotoliu apklausą gali stebėti ir teisėsauga, prokurorai.
Tuo metu vaikas kartu su psichologu sėdi atskiroje patalpoje, kurioje įrengta kamera, mikrofonas. Tam, kad būtų sudaryta vaikui saugi aplinka, jis nemato teisėsaugos atstovų ir kitų apklausą stebinčių žmonių, o jų klausimus vaikui suprantama kalba išverčia apklausą vykdantis psichologas. Jam teisėsauga klausimus perduoda per ausinę.
Svarbu tai, atkreipia dėmesį A. Marčiukaitienė, kad vaikas visada informuojamas apie tai, kad apklausa yra įrašinėjama: „Jam svarbu žinoti, kad viską stebi kiti žmonės – tam, kad nusikaltimą padaręs žmogus būtų nubaustas.“
Tarnybos vadovė I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kad anksčiau vyravo tendencija vaikui nepasakoti apie vykstančius procesus, kažką nuslėpti.
„Vaikui reikia žinoti tiesą, nereikia to slėpti. Jei vyksta tyrimas, turi informuoti vaiką apie tai, kas klausys apklausos, pabrėžti, kad vaiko sakomi žodžiai yra tiesa. Svarbu vaikui tai patvirtinti, nes jie juk negali to įvertinti.
Yra buvęs ne vienas atvejis, kai po tokių trauminių patirčių vaikai netgi vartojo antidepresantus, bet įgyvendintas teisingumas vaikams padeda sveikti ir emociškai. Reiškia, svarbu vaikui patvirtinti, kad tie veiksmai buvo netinkami, kad jo pasakojimas yra tiesa. Pasiektas teisingumas yra vienas svarbiausių elementų“, – pabrėžia I. Skuodienė.
Apžiūra svarbi, bet vaikas neverčiamas
Kitame kambaryje vyksta fizinė vaiko apžiūra. Jei apie prieš vaiką padarytą seksualinį nusikaltimą šeima sužino greitai, dėl sužeidimų, kraujosrūvos ir kitų rizikų tokia apžiūra atliekama ligoninėje. Visgi, jei nuo nusikaltimo praėjo kiek daugiau laiko, apžiūra vyksta šiame kabinete.
„Būna, kad vaikai atsiskleidžia po pusmečio, metų ar penkerių“, – sako I. Skuodienė.
A. Marčiukaitienė pasakoja, kad paprastai siekiama, jog mergaites apžiūrėtų gydytoja, o berniukus – gydytojas. Tiesa, kadangi smurtautojas dažniausiai būna vyras, ir berniukus neretai apžiūri gydytojos.
Nors vaikai pakankamai retai atsisako tokios apžiūros, tokių atvejų pasitaiko. Tada ekspertai sutinka su vaiko sprendimu ir neverčia jo daryti to, kas jam nemalonu.
„Į apžiūrą buvo atvykęs mažas berniukas, bet jis niekaip nenorėjo būti apžiūrimas. Tada ekspertė tiesiog sėdo ant kilimo, su juo dėliojo kaladėles, žaidė, nespaudė. Mes negalime versti vaiko apžiūrai, nes tai būtų dar viena trauma. Būna, kad vaikai atsisako, tada teisėsauga ne visada džiaugiasi, bet negalime vaiko priversti“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė.
Ekspertai siekia vaikus paruošti apžiūrai psichologiškai ir paaiškinti, kam ji reikalinga: „Vaikui akcentuojama, kad svarbu turėti reikalingą informaciją ir įgyvendinti teisingumą. Apie tai, kas vyksta, vaikui pasakome pagal jo amžių jam suprantama kalba“, – priduria tarnybos vadovė I. Skuodienė.
Taip pat skaitykite
Pagalba gali būti teikiama kelias dienas
Pastate taip pat įsikūrę psichologų kabinetai, virtuvėlė, poilsio kambariai. Būna, kad reikalingi ir keli vaiko susitikimai su psichologu. Tai padeda užmegzti ryšį, atsiskleisti ir suteikti reikalingą informaciją. Todėl, pasak A. Marčiukaitienės, kartais čia vaikas praleidžia ir tris dienas.
Tiesa, anksčiau teikiant tokias paslaugas vaikas būdavo apgyvendinamas centre, tačiau dabar tokios praktikos atsisakyta – esant poreikiui, vaikas su šeima apgyvendinamas kitur ir čia atvyksta tik gauti paslaugos.
„Šiose patalpose visiškai atsisakėme suteikti nakvynę. Tokiu atveju vaikas pasisako apie įvykdytą nusikaltimą, o jį išveža iš jo namų – tarsi nubaudžia. Anksčiau būdavo taip, kad vaikai būdavo atvežami ir paliekami vieni. Dabar prašome, kad visada būtų lydintis žmogus, saugus vaikui žmogus, kad vaikas šioje sudėtingoje situacijoje neliktų vienas“, – atkreipia dėmesį A. Marčiukaitienė.
„Vaiko apklausa, apžiūra ir apgyvendinimas toje pačioje vietoje neatitinka geriausių vaikų interesų. Jei reikia, pagal galimybes šeimoms parūpiname apgyvendinimą kitoje vietoje“, – priduria tarnybos direktorė I. Skuodienė.
Nuolatinis priminimas gali būti traumuojantis
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja A. Marčiukaitienė pastebi – nors siekiama, kad nuo seksualinio smurto nukentėjęs vaikas būtų apklausiamas vieną kartą, taip nutinka ne visada.
„Teisės aktuose įtvirtinta, kad baudžiamajame procese turėtų būti viena vaiko apklausa, bet realiai vis tiek išeina taip, kad skirtingos institucijos klausinėja vaiką kelis kartus, o jam tenka vis iš naujo papasakoti. Tai tikriausiai pastiprina kaltinimus, nes neretai nebūna liudytojų, įrodymų ir remiamasi tik vaiko žodžiais.
Teisėsauga nori surinkti kuo daugiau patvirtinimų, vertinti pasakojimo nuoseklumą. Bet vaikas tai supranta kitaip – jis dar kartą turi viską pasakoti, vadinasi, gal jis kažką blogai papasakojo, galbūt juo netiki? Dar kartą prisiminti tokį įvykį vaikui yra traumuojanti patirtis“, – sako A. Marčiukaitienė.
Vaiko teisių tarnybos direktorės I. Skuodienės teigimu, kartais vaikas antrą kartą apklausiamas ne tiesiogiai, bet, pavyzdžiui, apie patirtą prievartą pasipasakoja artimajam, tada – gydytojams, pareigūnams... Dažnai teisėsauga prašo atlikti ir psichologinę psichiatrinę ekspertizę, o dėl eilių pas šiuos specialistus vaikas patenka po septynių ar aštuonių mėnesių nuo patirtos prievartos. Kartais tai užtrunka dar ilgiau.
„Po tiek laiko kalbėti apie tai, kas nutiko, vaikui yra antrinė trauma“, – apgailestauja I. Skuodienė.
Kaip teigia skyriaus vedėja A. Marčiukaitienė, patirtas seksualinis smurtas itin traumuoja ir dažniausiai turi ilgalaikių pasekmių visam gyvenimui. Dėl to psichologai ne tik teikia emocinę paramą vaikui, bet ir padeda jo šeimai, taip pat skiria ilgalaikės pagalbos rekomendacijas.
„Stengiamės pateikti planą, į ką kreipti dėmesį, kokios turėtų būti elgesio su vaiku strategijos, galbūt reikalingos tęstinės psichiatro konsultacijos, terapija“, – vardija A. Marčiukaitienė.
Nukenčia ir kūdikiai, ir paaugliai
Per pirmąjį šių metų ketvirtį į Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrių atvyko 66 vaikai. Kaip pastebi A. Marčiukaitienė, nors berniukai taip pat patiria seksualinį smurtą ir artimoje aplinkoje, ir iš bendraamžių, paprastai atvyksta daugiau mergaičių. Nukentėjusių vaikų amžius – įvairus.
„Priimame vaikus nuo trejų–ketverių metų. Iki šio amžiaus sudėtinga atlikti psichologinį vertinimą, nes vaikas dažnai nekalba. Tačiau, jei būtų reikalinga kūno apžiūra, priimame ir mažesnius“, – sako A. Marčiukaitienė.
Dauguma vaikų nukenčia savo artimoje aplinkoje, tačiau rizikų yra įvairių. Pavyzdžiui, nutinka tokių atvejų, kai paaugliai užmezga internetines pažintis su už juos vyresniais žmonėmis ir nuo jų nukenčia.
„Tada paaugliai ima kaltinti save, kartu jaučia kaltinimus iš aplinkos: „Kam ėjai, kam rašei, kam to reikėjo, žinojai, kad taip gali nutikti.“ Kartais įsipainioja alkoholis ar kitos medžiagos, kai pasinaudojama bejėgiška būsena. Tai būna pavieniai atvejai, bet kartais tai būna tendencija, kai iš praeities atsinešamos trauminės patirtys, dėl kurių mergaitė tikslingai ieško partnerių“, – pasakoja skyriaus vedėja.
Skaudžiausia, kai artimieji nepalaiko
Itin skaudūs tie atvejai, kai vaikas pasipasakoja apie artimoje aplinkoje patirtą seksualinį smurtą, o artimieji juo nepatiki arba nepalaiko.
„Smurtautojas gali būti vienas vaiko tėvų, sugyventinis, seneliai, kitas šeimos vaikas, kai vienas vaikas smurtauja prieš kitą. Tada vaiko tėvai sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka netikėti vaiku, nes išgyvena labai didelį lojalumo konfliktą.
Tai didelė krizė šeimoje – žmogui labai sunku priimti tą informaciją, jis ją neigia, nuteikinėja vaiką, kad jis išsigalvoja, prasideda poveikio darymas“, – teigia A. Marčiukaitienė.
Kol vaikas mažas, juo lengva manipuliuoti ir įtikinti, kad smurtiniai veiksmai yra normalūs. Visgi paprastai patirtas smurtas vis tiek išaiškėja, neretai – vyresniame vaiko amžiuje, kai jis jau supranta, kad patirta seksualinė prievarta nėra meilės forma.
Tokie atvejai, kai artimieji vaiku nepatiki, ypač traumuoja: „Psichologai ir psichiatrai sako, kad kartais vaiką ne taip traumuoja pats patirtas smurtas (...), bet ta reakcija, artimų žmonių nepalaikymas arba netikėjimas sukelia didžiausių pasekmių“, – sako A. Marčiukaitienė.
Prarastas pasitikėjimas suaugusiais žmonėmis
Pasak A. Marčiukaitienės, kai kurie vaikai apie savo patirtą prievartą pasakoja visiems, tačiau dažnai vaikams sunku atsiskleisti ir užmegzti ryšį su psichologais, nes jie praradę pasitikėjimą bet kokiu suaugusiu žmogumi.
„Taikome įvairias metodikas. Pavyzdžiui, psichologą stengiamės parinkti pagal lytį, kad su paaugle mergaite bendrautų ne vyras, o moteris. Psichologai stengiasi užmegzti ryšį, ne tik laukia, kol vaikas pats ateis ir ims kalbėti, bet ir pasivaikščioti išeina, žaidžia stalo žaidimus“, – pasakoja skyriaus vedėja.
Kaip atkreipia dėmesį ji, neretai vaikas per įvairius žaidimus papasakoja apie tai, kas vyksta jo namuose. Suprasti vaiko patirtis taip pat padeda jo piešiniai.
„Psichologai stengiasi žiūrėti, kas vaikui įdomu, jam leidžiama lyderiauti ir pajausti, kad jis turi balsą ir kontrolę. Paprastai vaikas neturi tokios kontrolės ir galios, todėl labai svarbu jam suteikti galios ir kontrolės pojūtį“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė.
Kaip atpažinti galimą prievartą?
A. Marčiukaitienės teigimu, neretai apie galimą seksualinę prievartą signalizuoja seksualizuotas vaiko elgesys ir tendencingi žaidimai, susidomėjimas seksualumu.
„Amžiaus neatitinkantis domėjimasis tam tikrais dalykais taip pat signalizuoja apie galimą prievartą. Iš kur tos amžiaus neatitinkančios žinios? Ar vaikas kažką mato, stebi namuose, ar internete jam prieinama kokia nors informacija?“ – klausimus kelia skyriaus vedėja.
Patirtą seksualinę prievartą gali atskleisti ir nepilnamečių mergaičių nėštumas, lytiškai plintančios ligos. Jei vaikas mažesnis, gali būti pastebimas pasikeitęs jo elgesys, pavyzdžiui, prausiantis.
„Būna, vaikas neleidžia atlikti tam tikrų veiksmų, liestis prie tam tikrų kūno vietų. Jautresniems, pastabesniems tėvams pasirodo raudona vėliavėlė, kad kažkas ne taip, jie pradeda kelti klausimus, klausti vaiko. Vaikai paprastai papasakoja.
Jei jiems leidžiame kalbėti, jei santykis šiltas ir stiprus, vaikai tikrai pasakoja, suaugusiems tik reikia klausytis ir tikėti vaiku“, – pažymi A. Marčiukaitienė.
Ekspertė akcentuoja, kad, įtariant galimą seksualinį smurtą, reikėtų pranešti atsakingoms tarnyboms – policijai arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
