Be pagalbos gyvenimas tampa kalėjimu, o būti priklausomam nuo kitų sunku ir psichologiškai. Taip žmonės su negalia kalba apie pokyčius gaunant asmeninio asistento pagalbą. Jei trūksta lėšų, savivaldybės žmogų su negalia gali pastatyti į eilę tokiai paslaugai gauti. Dėl to dalis žmonių su negalia prarado gautą pagalbą ir sako, kad tokia situacija kainuoja daug nervų.
Asmeninių asistentų asociacija vienija asmeninius asistentus ir jų pagalbą gaunančius klientus. Asociacijos vadovas Žilvinas Mišeikis pastebi, kad kovo mėnesį 135 žmonės su negalia laukė eilėje, kad galėtų gauti asmeninio asistento pagalbą.
„Pastaruosius mėnesius viskas pradėjo griūti – taip stipriai griūti, kad neįgaliųjų bendruomenė pasibaisėjo“, – LRT.lt pasakoja Ž. Mišeikis.
Kaip atkreipia dėmesį jis, sunkumų atsirado įsigaliojus naujajam Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Pasak Ž. Mišeikio, nors kartu su įstatymu atsirado ir teigiamų pokyčių, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad dėl finansų trūkumo savivaldybės gali nebeskirti asmeninės pagalbos.
„Jei einamaisiais metais savivaldybės administracijai skirtų valstybės biudžeto lėšų neužtenka, savivaldybės administracija asmeninę pagalbą gali teikti iš savivaldybės biudžeto lėšų arba asmenį įrašyti į asmenų, pageidaujančių gauti asmeninę pagalbą, sąrašą“, – rašoma ministerijos dokumente.
Be pagalbos gyvenimas primena kalėjimą
Dėl lėšų trūkumo vilnietė Jelena asmeninio asistento paslaugos negavo ir nežino, kada galės ja pasinaudoti. Negalią turinti moteris atvira – be tokios pagalbos sunku ir buityje, ir psichologiškai, o gyvenimas primena kalėjimą.
„Man sakė, kad valstybė dabar neturi lėšų, todėl reikia laukti eilėje. (...) Popieriuje pagalba yra, o realybėje jos nėra“, – LRT.lt sako Jelena.
Ji pasakoja, kad be asmeninio asistento kyla iššūkių einant pas gydytoją ar į parduotuvę, pagalbos tenka prašyti artimųjų.
„Visą laiką turiu prašyti pagalbos, o ir psichologiškai sunku būti priklausomai. Jautiesi kaip kalėjime – gyvenimas kaip kalėjimas, išeiti negali, visada esi priklausomas nuo kitų žmonių. Tai ir psichologiškai, ir materialiai nelabai geras dalykas, nes turi samdyti žmogų, kad jis su tavimi kur nors nuvažiuotų“, – dalijasi Jelena.
Be papildomos pagalbos ėjimas pas odontologą ar gydytoją vilnietei tampa pusės dienos darbu: „Jei šalia nėra artimo žmogaus, pagalbos turi prašyti kitų. Turi derinti laiką su odontologu, tada su tuo žmogumi. Pusės dienos darbas, kad tiesiog išvažiuotum pas odontologą ar kitur.“
Kainuoja daug nervų, kelia stresą
Rasa ir Andrius gyvena Telšiuose. Rasa vaikšto su ramentais, o Andrius naudojasi vežimėliu. Iki šiol abu gavo asmeninio asistento paslaugą, tačiau balandžio viduryje pagalba nutrūko.
„Mums nepratęsė sutarties, pagalbą sustabdė dėl lėšų trūkumo“, – LRT.lt pasakoja Rasa.
Pora gyvena ketvirtame aukšte name be lifto. Kai abu gavo asistento pagalbą, Andrius įsidarbino. Nors į darbą nuvykdavo pats, vyrui reikėjo pagalbos į ketvirtą aukštą nusinešti vežimėlį. Čia asmeninio asistento indėlis buvo itin svarbus.
Nutrūkus pagalbai, Andriui padėjo kolega, vėliau – poros draugė. Visgi, Rasa pažymi, kad tokie pokyčiai kelia stresą ir jai su draugu, ir artimiesiems.
„Asmeninė asistentė galėdavo ir ilgiau pabūti, padėti. Dabar sunkiau. Namuose pati stengiuosi viską pasidaryti, nors reikia skirti labai daug laiko. Pavyzdžiui, gaminti pietus su asmenine asistente buvo daug greičiau. (...)
Mums padedanti draugė turi ir savo gyvenimą, ir šeimą. Esame šiokioje tokioje baimėje. Draugė turi mažų vaikų – o jei jie susirgs? Kas tada? Kaip tada pagalbą gausime? Tai kainuoja labai daug nervų, esame strese ir nežinomybėje“, – pasakoja Rasa.
Padeda iš geros valios
Dėl pokyčių su sunkumais susiduria ne tik asmeninio asistento paslaugas gaunantys žmonės, bet ir jas teikiantieji. Ugnė, kurios vardas jos prašymu pakeistas, dvejus metus dirba asmenine asistente Vilniuje. Ji turi du klientus, tačiau vieną jų – berniuką – savivaldybė pastatė į eilę paslaugai gauti. Nors Ugnė jau mėnesį negauna atlygio, ji ir toliau padeda šeimai.
„Dvejus metus dirbu, mes tapome kaip šeima, turiu ir namų raktus, vaikui aš esu sava. (...) Dabar kiti santykiai – nėra taip, kad ateinu į darbą, o tada viso gero“, – LRT.lt pasakoja asmeninė asistentė.
Ji pažymi – anksčiau pagalba berniukui buvo darbas, o dabar norisi padėti. Tiesa, sako Ugnė, taip elgtis tik iš geros valios ilgai ji negalės.
„Kol kas teikiu paslaugas, sumažinau laiką, bet vis tiek dvejus metus čia buvau, vaiką lydžiu į mokyklą, būrelius. Dabar man reikia penkioms dienoms išvažiuoti į stovyklą, nes bus berniuko varžybos. Mamytė – panikoje, nežino, ką daryti. Ir aš veltui važiuoti nelabai noriu, bet man gaila. Mėnesį galiu taip padėti kiek įmanoma“, – svarsto Ugnė.
Kelia klausimų dėl biudžeto
Pasak Asmeninių asistentų asociacijos vadovo Ž. Mišeikio, šiems metams dėl finansavimo trūkumo eilės gauti asmeninio asistento pagalbą susidarė jau kovą. Tada eilėje laukė 135 žmonės, o iki šiol asociacija negaudavo tokių skundų dėl negaunamų paslaugų.
„Laukiančiųjų skaičius tikrai labai didelis, palyginti su tuo, kiek apskritai žmonių gauna asmeninio asistento pagalbą. (...) Kyla klausimas, kaip buvo skaičiuojamas ir planuojamas biudžetas asmeninių asistentų pagalbai gauti, jei jau kovo mėnesį trūksta pinigų?
Vienintelis logiškas paaiškinimas, kad buvo stipriai sumažintas finansavimas asmeninio asistento pagalbai, o savivaldybėms išmokėtos mažesnės sumos“, – svarsto Ž. Mišeikis.
Tiesa, priduria Asmeninių asistentų asociacijos vadovas, su tokia problema susiduriama ne visose savivaldybėse – tai opesnis klausimas tose savivaldybėse, kuriose yra didesnis asmeninių asistentų pagalbos poreikis.
Kaip dalijasi Ž. Mišeikis, asociacijai žinomas ne vienas atvejis, kai dėl negaunamų paslaugų žmonėms su negalia iškilo iššūkių.
Anot jo, su problemomis susiduria ne tik žmonės su negalia, bet ir asmeniniai asistentai. Sumažėjus klientų, kuriems teikiamos šios paslaugos, asistentai taip pat atleidžiami iš darbo, o kai kurie atlyginimą gauna pavėluotai, – vardija asociacijos vadovas.
Ministerija beda į savivaldybes
Kaip LRT.lt paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), asmeninio asistento paslauga finansuojama iš valstybės biudžeto, kasmet įvertinant valstybės finansines galimybes. Pasiteiravus, kodėl įvesti pokyčiai ir žmogus su negalia gali atsidurti eilėje pagalbai gauti, ministerija pirštu beda ir į savivaldybes.
„Kai norinčių gauti asmeninio asistento pagalbą skaičius yra didesnis, nei skirtas finansavimas iš valstybės biudžeto, pagalba gali būti teikiama ją finansuojant per savivaldybių biudžetus.
Be to, savivaldybės asmenims gali pasiūlyti ir kitas socialines paslaugas, pavyzdžiui, pagalbą į namus, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugas, t. y. žmogui pasiūlant paslaugas, kurios atitiktų jo poreikius“, – komentare sako ministerija.
Pasak SADM, 2024 metų 1-ojo ketvirčio duomenimis, asmeninę pagalbą gavo 1539 asmenys, laukiančiųjų eilėje buvo 135. Šiais metais asmeninei pagalbai teikti iš valstybės biudžeto skirta 9 mln. eurų.
