Ketvirtadienį bus bandomos gyventojų perspėjimo sistemos. Bus tikrinama sena sistema, naujos teks palaukti mažiausiai pusantrų metų. Konkursas naujai sistemai dar nepaskelbtas, verslininkai sako, kad ambicijos didelės, tačiau jas įgyvendinti gali būti sudėtinga.
Gyventojų perspėjimo sistemos bandymas. Sirenas turėtų girdėti daugiau nei du trečdaliai gyventojų, jei veiks visos sirenos.
„Paskutinis bandymas parodė, kad 2,6 proc. sirenų nesuveikė“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Evaldas Tamašauskas.
Kartu su sirenomis siunčiami pranešimai į mobiliuosius telefonus, programėlę „LT72“ ir speciali informacija pateikiama per LRT.
„Kiekvienai šitai sistemai reikia žmogiškųjų resursų, kad ją sukurtų, paruoštų pranešimą, jį išsiųstų, įjungtų sirenas, [susisiektų] su savivaldybe. Tai matome, nėra operatyvu“, – teigia jis.
Lietuva buvo tarp pirmųjų prieš 14 metų įsidiegusių gyventojų perspėjimo sistemą.
„Pati šerdis, pats pagrindas yra nuo tų laikų užtikrinti tęstinumą, [bet] užtikrinti suderinamumą vis sudėtingiau“, – komentuoja „NT Service“ direktorius Egidijus Šilanskas.
O tai reiškia, kad didėja rizika nesuveikimų, sistemos darbo klaidų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas baigia konsultacijas su verslu dėl naujos sistemos ir netrukus skelbs konkursą.
„Tikslas yra sujungti visas šias priemones į vieną daugiafunkcinę, daugiakanalę platformą, kuri veiktų centralizuotai, vieno mygtuko paspaudimu“, – komentuoja vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė.
Tikslas jau po pusantrų metų turėti naują sistemą.
„Kas teoriškai yra gerai ir tame idealiame pasaulyje turėtų kažkada būti. Bet padaryti viską vieno diegimo metu atrodo, kad gali būti sudėtinga“, – sako E. Šilanskas.
Tad įgyvendinimas gali užtrukti. Naujai sistemai numatyta pusšešto milijono eurų. Valstybės kontrolė dar pernai skelbė, kad gyventojų perspėjimo sistemos atnaujinimas vėluoja dvejais metais.
„Manau, kad tai jau reikėjo daryti. Bet geriau vėliau negu niekad“, – kalba E. Šilanskas.
Tarp planų – kad pranešimai ateitų ir kai telefonas išjungtas ar yra ne ryšio zonoje.
„Kai ją nupirksim, įdiegsim, ir jei dar liks pinigų, pajungsim ir palydovus“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Kaip veikia gyventojų perspėjimas sirenomis šiemet realybėje išbandyta įspėjant Kauno rajono gyventojus apie potvynį. Sirenų tinklą žadama plėsti – tam numatyta per 12 milijonų eurų, jas turėtų girdėti 75 procentai gyventojų. Sirenos vadinamos paskutinės vilties saugikliu.
„Svarbu, kad jos suveiktų greitai, laiku ir patikimai. Sirenos yra tik viena iš informavimo priemonių“, – sako vidaus reikalų viceministrė.
Estai taip pat kitąmet tikisi atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą. Kaip veikia dabartinė realybėje, išbandyta šiemet, kai kovą šalyje nukrito keli dronai.
„Paryčiais išsiųsta žinutė, kuri labai grėsmingai skambėjo: oro pavojus slėpkitės“, – teigia LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.
Gyventojai skundėsi sukelta panika visoje šalyje be rekomendacijų, ką daryti.
„Buvo supainiotos žinutės ir vietoje prevencinės išsiųsta tiesioginės grėsmės žinutė“, – kalba jis.
Estai tai vadino žmogiškąja klaida. Lietuvos pareigūnai sako, kad tokių klaidų padėtų išvengti bendra sistema.
