Lietuvos kritimą pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse bendruomenę vienijančių organizacijų vadovai vertina skirtingai, tačiau pabrėžia, jog reitingui įtakos turėjo situacija dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pataisų.
Kasmet skelbiamame „Reporterių be sienų“ (RSF) indekse Lietuva per metus nukrito viena pozicija žemiau – iš 14 į 15 vietą. Užpernai šalis buvo 13, o 2023 metais užėmė rekordinę septintą vietą.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės Birutės Davidonytės teigimu, ataskaita siunčia dvi žinutes.
„Iš vienos pusės mes matome politikų bandymus priiminėti įstatymus Seime, bet iš kitos pusės mes matome didžiulį visuomenės palaikymą žurnalistams, žiniasklaidos laisvei“, – BNS sakė B. Davidonytė.
„Aš manau, kad jeigu ne tas labai žemas politinis indikatorius, visos kitos mūsų pozicijos ne tiek ženkliai skyrėsi nuo praėjusių metų. Tai sakyčiau, kad pirmiausia reikėtų politikams keisti požiūrį ir pirmas signalas bus tai, kaip baigsis su LRT pataisomis“, – aiškino ji.
Kiek skeptiškiau indeksą vertino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis.
„Nei laimės reitingais, nei spaudos ar žiniasklaidos laisvės reitingais (...) aš nelabai pasitikiu ir dėl to nematau tragedijos, jeigu nukrentama viena, dviem ar trimis pozicijomis“, – BNS tikino sąjungos vadovas.
Indekso rengėjai, apžvelgdami Lietuvos padėtį, dėmesį skyrė su LRT susijusiems pokyčiams, pažymėdami, jog neseniai pasiūlytos įstatymo pataisos „sukėlė rimtų nuogąstavimų dėl didėjančio politinio spaudimo nacionaliniam transliuotojui ir jo nepriklausomybę saugančių garantijų susilpnėjimo.“
BNS rašė, kad valdantiesiems pernai nepavyko priimti įstatymo pataisų, lengvinančių LRT vadovo atleidimą nepasibaigus kadencijai.
Po to buvo sukurta darbo grupė naujam transliuotojo valdysenos modeliui parengti. Šiuo metu jis yra svarstomas parlamente, tačiau ir šį projektą kritikai vadina keliančiu grėsmę laisvam žodžiui.
RSF ataskaitoje taip pat rašoma, kad nors vyriausybės ir žurnalistų santykius lydi įtampa, kuri stiprėja su kiekviena nauja krize, politiniai išpuoliai prieš žurnalistus yra reti.
„Nėra jokios įtampos tarp vyriausybės ir žurnalistų, nes yra įtampa tarp Seimo ir LRT žurnalistų, – teigė A. Antanaitis. – Imantis reformų, tai visada kažkokios bangelės būna sukeliamos. Tai, mano galva, natūraliai sukelia ir tam tikrą (reitingo – BNS) svyravimą.“
Savo ruožtu B. Davidonytė pažymėjo, jog pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žurnalistai organizavo protestus.
„Žurnalistai pamatė, su kokia jėga Seime bandoma priimti įstatymus, tuomet kilo protestai. Tai tos įtampos yra pakankamai akivaizdžios šiuo metu. Žurnalistai reaguoja į tai, ką daro politikai Seime. Jeigu politikai nustotų tą daryti, nebeliktų ir tų įtampų“, – sakė ji.
RSF taip pat rašo, kad Medijų rėmimo fondo finansavimo sumažinimas „gali turėti neigiamą poveikį regioninėms ir kitoms pažeidžiamoms žiniasklaidos priemonėms bei pakenkti žiniasklaidos pliuralizmui.“
Abu žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai teigė, kad šis sprendimas buvo neišdiskutuotas ir kelia susirūpinimą.
Indekse taip pat pažymima, kad šalies teisinė bazė stokoja aiškumo ir ne visuomet „padeda apsaugoti žurnalistų teises“, o „teismai kartais teikia pirmenybę asmens duomenų apsaugai, o ne spaudos laisvei“.
B. Davidonytės teigimu, situacija iš lėto keičiasi į gerą. Anot jos, svarbus ir šią savaitę Teisėjų tarybos priimtas sprendimas, pagal kurį profesionaliems žurnalistams bus suteikiama galimybė gauti nenuasmenintus sprendimus viešai išnagrinėtose bylose.
Apie nepakankamai aiškią teisinę bazę kalbėjo ir A. Antanaitis. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, pastaroji dėl labai greitai judančio gyvenimo atsilieka.
„Visuomenės informavimo įstatymą jau reikia seniai atnaujinti (...) ir prie žurnalistikos ir žurnalisto apibrėžimo patikslinimo reikia eiti, ir prie Visuomenės informavimo etikos kodekso atnaujinimo (...), ir prie dirbtinio intelekto panaudojimo ir parodymo, kad jį naudoji, reikia eiti“, – teigė jis.
