„Nenorime palikti savo miestiečių vienų“, – LRT.lt sako Šiauliuose įkurtos organizacijos „Mėlynas mėnulis“ įkūrėjai Greta Šiaučiulytė-Savickė ir Tomas Savickas. Sutuoktiniai atvirauja – organizacijos veikla kainuoja ne tik laiko, bet ir asmeninių lėšų, tačiau norisi, kad bendruomenė gautų emocinę paramą ir galėtų kreiptis pagalbos.
Organizacija buria savitarpio pagalbos grupes, teikia emocinę paramą, individualias konsultacijas, organizuoja emocinės paramos žygius.
„Mūsų pagrindinė misija – padrąsinti žmones būti“, – interviu LRT.lt pasakoja Greta.
Organizacijos teikiamos paslaugos žmonėms – nemokamos, finansuojamos iš savivaldybės ir valstybės lėšų.
„Ir mūsų asmeninio laiko bei mūsų asmeninių lėšų“, – juokiasi organizacijos įkūrėja.
Šiuo metu darbas „Mėlyname mėnulyje“ yra pagrindinė Gretos veikla, o Tomas dalyvauja vyrų „Gentyse“, yra Šaulių sąjungos narys ir pilietiškumo bei gynybos įgūdžių instruktorius. Tačiau ir šalia šių veiklų Tomas kiek galima daugiau dėmesio skiria veiklai organizacijoje.
Daug idėjų, nulis finansų ir mažai laiko
Bendraudamas su kolegomis ir artimaisiais, Tomas pastebėdavo, kad žmonėms trūksta bendrystės, ryšio ir saugumo jausmo. Tai ir paskatino steigti organizaciją, teikiančią emocinę pagalbą.
„Atrodo, kiek nedaug kartais žmonėms reikia, kad jie suprastų, jog nėra vieni“, – sako Tomas.
Greta antrina – socialinė sritis jos gyvenime buvo visada šalia. Anksčiau ji dirbo vaikų dienos centre, socialine pedagoge, o šalia to savanoriavo vaikų namuose, tardymo izoliatoriuje, šeimynose, paramos linijoje...
Tačiau, sako ji, labiausiai imtis veiklos paskatino vidinis noras padėti žmonėms pažinti ir priimti save tokius, kokie jie yra, padrąsinti rinktis gyvenimą ir būti šalia, kai to reikia. Žinoma, sutinka organizacijos įkūrėjai, veiklos pradžia buvo sudėtinga.
„Turėjome be proto daug minčių ir idėjų, nulį finansų ir labai mažai laiko, nes abu dirbome kitus darbus. Labai padėjo kitų žmonių padrąsinimas ir pagalba, patalpų suteikimas (...). Nesijautėme vieni tai darydami, o tai padėjo veikti ir eiti tolyn“, – šypsosi Greta.
Tikslas – bendruomenė gimtajame mieste
Tomas ir Greta – šiauliečiai, todėl, šypsosi sutuoktiniai, imtis iniciatyvų norėjosi būtent gimtajame mieste, o ne kur nors kitur.
„Nesinori to gėrio kurti kažkur kitur – norisi, kad tas gėris būtų kažkur aplink tave“, – svarsto Greta.
„Nenorime palikti savo miestiečių vienų“, – priduria ir Tomas.
Sutuoktiniai pažymi – gerąsias idėjas, kurių imasi Lietuvos ar Europos didieji miestai, jie stengiasi atnešti į Šiaulius.
„Norime, kad į Šiaulius tai ateitų ne po 10, ne po 15 metų, o dabar. Norime, kad žmonės gautų patrauklias paslaugas – ne tik oficialias konsultacijas, bet ir tokias, kokias gali gauti kartu eidamas į žygį ar ką nors veikdamas“, – teigia Greta.
Pasak jos, organizacijos teikiamoms paslaugoms itin svarbus bendrystės jausmas ir komanda. Pora viliasi, kad veikla organizacijoje ir padės suburti tokią bendruomenę.
„Bandome perduoti savo vertybes tiems, su kuriais dirbame. Jei ateityje turėsime bendruomenę, kuri palaikys, teiks emocinę pagalbą, padrąsins, būsime pasiekę savo didįjį tikslą“, – atvirauja Greta.
Konsultacijos – ne tik kabinete, bet ir žygyje
Organizacijos tikslas – ne tik teikti oficialias konsultacijas, bet ir ieškoti kitokių priėjimo būdų. Vienas jų – bendri žygiai. Paskutinį kartą Greta su Tomu organizavo 25 kilometrų žygį, kurio metu su žmonėmis rengė konsultacijas.
„Kiekvienas atsinešė savo problemą, klausimą ar vidinį konfliktą, kuriuos aptarinėjome ir individualiai, ir grupelėje. Su tais, kurie norėjo pasikalbėti individualiai, paėjome toliau ar atsilikome, su norinčiais pasikalbėti grupelėje, iššūkius aptarinėjome kartu“, – pasakoja Greta.
Ji pažymi, kad didelė dalis vidutinį ar didesnį darbo užmokestį gaunančių žmonių „leidžia“ nemokamai teikiamas paslaugas pasiimti kitiems, sako, kad kitiems jų reikia labiau. Todėl tokie žygiai tapo galimybe prieiti prie šios grupės.
„Jie socialiai aktyvūs žmonės, bet savo problemas pasilieka viduje, tad sujungėme aktyvią veiklą ir galimybę konsultuotis, o jie tuo pasinaudojo. Ne po pirmų kilometrų, bet po kokių penkių kilometrų jie pradėjo apie tai kalbėti. Buvo smagu ir gera, kad išnaudojome tą galimybę. Tikrai kartosime“, – džiaugiasi Greta.
Panašų žygį Tomas yra rengęs tik vyrams – pasak jo, tokia bendra veikla leidžia atrasti ryšį ir lengviau pasidalyti turimais iššūkiais.
„Kartais atrodo, kad reikia tiek nedaug – tik atviro ir nuoširdaus pokalbio, pasidalijimo patirtimi. Po žygio kartu pasigaminome vakarienę, jautėme bendrystę, kad kartu ėjome, kartu darėme. Žmonėms tai suteikia papildomos motyvacijos veikti“, – pastebi Tomas.
Jo teigimu, paprastai vyrai kreipiasi dėl santykių krizių, būna neseniai susilaukę vaikų arba nori keisti profesinę veiklą.
„Vyrai vis drąsiau leidžia sau reikšti emocijas ir dalyvauti veiklose. Anksčiau vyrai užgniauždavo tiek daug jausmų. Bet, suprasdami, kad yra tam tikra bendruomenės dalis, kurioje jie gali būti, jie vis drąsiau kreipiasi ir vis dažniau ateina prašyti pagalbos, būti bendruomenės dalimi“, – džiaugiasi Tomas.
Paaugliai jaučiasi nuvertinti, nereikalingi
„Mėlynas mėnulis“ taip pat teikia paslaugas švietimo pagalbos specialistams – Greta atkreipia dėmesį, kad paprastai į konsultacijas jie ateina perdegę, jausdami didžiulį nuovargį: „Dirbdami su 700 vaikų jie daro neįtikėtinus darbus.“
Daug dėmesio organizacija skiria paauglių emocinei sveikatai. Greta pasakoja, kad dauguma paauglių ieško savęs ir kelia klausimus, kas aš esu, ką veiksiu, kokie mano jausmai ir santykiai su tėvais.
„Tų klausimų yra visa paletė, didžiulė puokštė“, – LRT.lt sako Greta.
Skaudžiausia, tvirtina ji, kai paaugliai jaučiasi nuvertinti, stebisi, kad gali dalyvauti užsiėmime, nes paprastai nėra niekur įtraukiami, nedalyvauja mokyklos renginiuose. Greta atkreipia dėmesį, kad retai atsižvelgiama, kas slepiasi po netinkamu paauglio elgesiu, o tai gali būti ir nepatenkinami dėmesio ir saugumo, meilės poreikiai.
„Paaugliai ateina su įvairiais iššūkiais, bet dažniausia problema – kad esi nepastebimas, niekam nerūpi, esi labai labai nuvertinamas. Užtenka vieno asmens, kuris nudrąsintų. Kaip sako – pasakyk 10 komplimentų ir vieną taisytiną dalyką, o visada atsiminsi būtent taisytiną, tie 10 komplimentų nublanks“, – apgailestauja pašnekovė.
Pasak jos, bendri susitikimai grupelėse paaugliams suteikia daug paskatinimo – čia jie jaučiasi saugūs ir išgirsti, o neretas nustemba išgirdęs, kad pykti yra legalu, kadangi paprastai visi tai draudžiama.
Paaugliai susirenka į 10 užsiėmimų. Pirmasis jų būna įvadinis, o kiti organizuojami įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie savivertę, vidinį kritiką, konfliktus. Dalis užsiėmimų skiriama aptarti pačioms temoms, kita dalis – kilusiems klausimams.
„Iš pradžių klausimus paaugliai dažniausiai užrašo ant lapelių, o vėliau jau ištaria garsiai, prisiima, kad jie turi tą klausimą ar tą problema. Užsiėmimus pabaigiame išleisdami paauglius su galimybe konsultuotis dėl tolesnių susitikimų, padedame susigalvoti temas kitiems susitikimams, ieškoti patalpų.
Jie vienas kitą palaiko, turi kontaktų, žmonių, kuriuos pažįsta, į kuriuos gali kreiptis, turi tokią savigalbos grupelę“, – dalijasi „Mėlynas mėnulis“ įkūrėja Greta.
