Smidrai laikomi vienomis pirmųjų vietinių pavasario daržovių, į virtuvę atnešančių ne tik šviežumo, bet ir po žiemos taip reikalingų vitaminų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pranešime žiniasklaidai siūloma, ką iš jų pagaminti.
Tinkamai paruošti smidrai yra tikras delikatesas: švelnūs, traškūs, o baltieji – net šiek tiek salstelėję. Be to, paruošti smidrus nereikia daug laiko – vos keliolika minučių ir galite mėgautis išskirtiniu garnyru.
Nepaisant pamažu augančio populiarumo, daliai tautiečių smidrai vis dar kelia šiokį tokį nepasitikėjimą. Pirmieji ūkiai šią daržovę Lietuvoje ėmė auginti tik prieš maždaug du dešimtmečius, apie 2007-uosius. Dėl to smidrai daugeliui vis dar atrodo neįprasti, šiek tiek „gurmaniški“ ir ne visai savi.
„Dar viena priežastis, dėl kurios į smidrus kartais žiūrima įtariai, gali būti ir paprasčiausias nežinojimas ar faktas, kad pirmą kartą nepavyko jų paragauti tinkamai paruoštų. Pervirti smidrai praranda tekstūrą ir tampa pernelyg minkšti, panašūs į košę, o nepakankamai termiškai apdoroti gali pasirodyti kieti“, – teigia prekybos tinklo Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė Julija Butkevič, ragindama nebijoti paeksperimentuoti su šia daržove ir atrasti jos tikrąjį skonį.
Trumpas smidrų sezonas
Pasak ekspertės, lietuviškų smidrų sezonas yra labai trumpas – prasideda gegužę, o birželį ar liepą jau baigiasi.
Didžiąją metų dalį smidrai į Lietuvos parduotuves atkeliauja iš pietinių Europos šalių – Graikijos ir Italijos – kuriose dėl palankesnių klimato sąlygų sezonas yra kur kas ilgesnis.
„Pavyzdžiui, Graikijoje pirmieji smidrai pasirodo jau kovo mėnesį, o jų sezonas gali tęstis iki pat vasaros pabaigos. Vėliau estafetę perima Italija“, – pasakoja ji.
J. Butkevič pastebi, kad neretas tautietis, pasiilgęs šviežių lietuviškų daržovių, jų įsigyja didesnį kiekį, kurio vienu prisėdimu suvalgyti nepavyksta. Jei taip nutiko ir su smidrais, Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė rekomenduoja juos laikyti šaldytuve, šviežio maisto skyrelyje – pamerktus į stiklinę su šiek tiek vandens arba apvyniotus sudrėkintu rankšluosčiu.
Smidrų auginimas – kantrybės reikalaujantis darbas
Šiaurės rytų Lietuvoje įsikūrusio ūkio „Geras šparagas“ įkūrėjas Simonas Klinavičius smidrus augina jau 12 metų. Pasak ūkininko, šios daugiametės daržovės auginimas reikalauja nemažų investicijų bei kantrybės – po naujo sklypo apsodinimo, pirmojo gero derliaus tenka laukti bent trejus metus.
Be to, po 10–12 metų auginimo dirva nuo smidrų turi mažiausiai dešimtmetį pailsėti. S. Klinavičius pabrėžia, kad labai svarbios ir dirvos savybės – ji turi būti tinkamo rūgštingumo, joje privalo netrūkti maistinių medžiagų: azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio. Be to, smidrams taip pat nepatinka užsitęsusi drėgmė bei šalnos, todėl didelę įtaką derliui turi ir oro sąlygos.
Šiuo metu ūkininkas augina apie dešimt skirtingų smidrų veislių, tačiau pats juos skirsto pagal spalvas: jo ūkyje auga žali, salotiniai, violetiniai ir baltieji smidrai. Pastarieji išsiskiria ne tik spalva, bet ir auginimo būdu.
„Baltieji smidrai auginami visiškoje tamsoje – po žeme supiltose sankasose ir dar papildomai uždengti juoda plėvele. Dėl to, kad visiškai negauna saulės šviesos, jie yra švelnesni, minkštesni ir saldesni“, – pasakoja ūkininkas.
Jau keletą metų pirmuosius smidrus į parduotuves S. Klinavičius atveža iš šildomuose tuneliuose auginamo derliaus.
„Šią technologiją perėmėme iš vokiečių ir olandų. Ji leidžia pirmųjų smidrų sulaukti dar prieš oficialią sezono pradžią, o pagrindinio – lauke auginamų smidrų derliaus – laukiame šio mėnesio pabaigoje“, – sako S. Klinavičius.
Tikėdamasis, kad šiemetinis derlius taip pat bus gausus, S. Klinavičius dalijasi ir keliais mėgstamiausiais savo šeimos receptais, kaip greitai ir paprastai paruošti šią išskirtinę daržovę.
Ant grilio kepti smidrai
Įsibėgėjus grilio sezonui, S. Klinavičius siūlo ant jo pasikepti ir smidrų. Šiam greitam patiekalui pasigaminti reikės:
500 g šviežių lietuviškų smidrų,
2 v. š. alyvuogių aliejaus,
1–2 a. š. citrinos sulčių,
druskos, pipirų (pagal skonį).
Gaminimas. Nuplaukite smidrus, nulaužkite jų kietąsias dalis – tiesiog lenkite smidrą ir jis pats nulūš reikiamoje vietoje. Jei smidrai storesni, galite papildomai apskusti jų apatinį trečdalį. Paruoštus smidrus patepkite aliejumi, pabarstykite druska ir dėkite ant grotelių.
Storus smidrus, kas pora minučių apversdami, kepkite 10–13 minučių, ploniems pakaks 6–8 min. Sudėję į lėkštę apšlakstykite citrinos sultimis. Šiuo būdu kepti smidrai įgauna pikantišką dūmo skonį ir puikiai tinka valgyti tiek vieni, tiek kaip garnyras.
Keptuvėje kepti smidrai
Neturint galimybės pasikurti griliaus, smidrus galima puikiai paruošti ir keptuvėje.
Reikės:
500 g šviežių lietuviškų smidrų,
2–3 v. š. sviesto,
druskos, pipirų (pagal skonį),
kitų prieskonių (krapų, petražolių, česnako ar kalendrų) (pagal skonį).
Gaminimas. Daržoves nuplaukite, nulaužkite jų kietąsias dalis. Jei smidrai storesni, galite juos išilgai perpjauti pusiau. Iki vidutinės temperatūros įkaitintoje keptuvėje išlydykite sviestą. Vis apversdami, storesnius smidrus kepkite 7–9 minutes, plonus – 4–5 min. Iškepusius pabarstykite druska ir mėgstamais prieskoniais – juodaisiais pipirais, krapais, petražolėmis, česnaku ar kalendromis.
Smidrai su koše
Smidrai puikiai tinka ne tik valgyti vieni, bet ir kaip garnyras – pavyzdžiui, įmaišant juos į mėgstamą košę.
Reikės:
300 g šviežių lietuviškų smidrų,
1–2 v. š. sviesto,
druskos, pipirų, kitų mėgstamų prieskonių (pagal skonį).
Gaminimas. Smidrus nuplaukite, nulaužkite jų kietąsias dalis. Supjaustykite 2–3 cm ilgio gabaliukais. Dėkite į keptuvę su išlydytu sviestu ir, vis pamaišydami, ant vidutinės kaitros kepkite 3–5 minutes. Tada apibarstykite mėgstamais prieskoniais ir įmaišykite į jau išvirtą košę.
Puikiai tinka su grikių, miežių košėmis ar netgi su virtomis bulvėmis. Beje – panaudoti galima ir nulaužtas kietąsias smidrų dalis – jas verdant sultiniui ar, pertrynus, kaip kreminės sriubos ingredientą. Skanaus!
