Gegužę net ir tarp pilkų daugiabučių daug kur žydi alyvos, daugeliui tai atrodo labai gražu. Na, o daugiausia šio grožio galime pamatyti Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose – čia yra viena didžiausių alyvų kolekcijų Baltijos šalyse. LRT fotografas užfiksavo daugybę įvairiausių žiedų, o Botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Marius Rimkevičius papasakojo daugiau apie šiuos žavius krūmus.
M. Rimkevičius teigė, kad VU botanikos sodo kolekcija didelė, nors ir ne pati didžiausia, ir pasauliniu mastu. Laikoma, kad didžiausia alyvų kolekcija yra JAV, botanikos sode Ročesteryje, netoli Niagaros krioklio – apie 1 200 krūmų. Vilniuje jų yra 564, bet Lietuvoje ši kolekcija tikrai didžiausia. Ne ką mažesnė yra Latvijoje, Duobelėje, o daugelyje kitų aplinkinių šalių jos kuklesnės.
Kiekvieną gegužę Kairėnuose vyksta šventė „Piknikas alyvose“, kai būna pats alyvų žydėjimas, įprastai – gegužės viduryje ar jai šiek tiek persiritus į antrą pusę. Šiemet renginys vyko gegužės 16–17 d., o alyvų žiedais bus galima pasigrožėti dar maždaug porą savaičių – iki birželio pradžios (jei užklups kaitra, žiedeliai nubyrės greičiau).
Alyvų kolekcija užima apie 2 hektarus ploto, didžioji jų dalis auga Alyvų kalne. Kalnas pasirinktas neatsitiktinai – laukinės alyvos dažniausiai sutinkamos kalvotose vietovėse. Joms patinka nuolydis, alyvos negali pakęsti, kai prie šaknų užsilaiko vanduo. Taip pat joms patinka saulė, vėjelio dvelksmas. Krūmus patartina genėti, kad jie nesutankėtų ir nesusiraizgytų.
„Ir dirvožemis turi būti laidus. Jeigu jau sodinate alyvas, reikės smėliuko, žvyriuko, galima įmaišyti truputį komposto. Jeigu bus daug molio, humuso, to netoleruos“, – pasakojo M. Rimkevičius.
Alyvų skaičiuojama daugiau nei 20 rūšių, jų skaičius kartais pasikeičia, nes mokslininkai vis apsigalvoja. „Daugiausia jų kilę iš paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris) rūšies. Iš viso pasaulyje šiuo metu atrasta daugiau nei 2 500 alyvų veislių. Jos tinkamos selekcijai – išvedama tikrai gražių veislių. Selekciją pradėjo prancūzai, iš jų išsiskyrė Victoras Lemoine`as, 19 a. pab. – 20 a. pr. išvedęs daug veislių. Jo darbus perėmė sūnus, paskui ir anūkas, o jų darbo maždaug iki 1950-ųjų vaisius – 214 alyvų veislių“, – dalijosi žiniomis botanikas.
Pasak jo, Lietuva savo išvestomis veislėmis, deja, negali pasigirti, esame labiau kaupikai, o štai mūsų kaimynės Lenkija, Latvija, Estija išvedusios dešimtis gražių veislių, kurios auga ir Kairėnuose. Čia botanikos sodas gyvuoja nuo 1974 m., o alyvų kolekcija pradėta kaupti 1982 m. dabartinio direktoriaus dr. Audriaus Skridailos iniciatyva. Apie 2005 m., kai kolekcija tapo gausi, jai skirtas Alyvų kalnas, pristatytas lankytojams 2008 m. Netrukus bus minimas jo dvidešimtmetis.
Žiedų įvairovė didžiulė, skiriamos 7 pagrindinės jų spalvos – balta, violetinė, mėlyna, alyvinė, rausva, tamsiai raudona ir purpurinė. „Tačiau tai mėgėjiškas suskirstymas, profesionalų skalėje yra šimtai atspalvių. O pagal žiedelio sandarą jie skirstomi į paprastus, tuščiavidurius, su 4 vainiklapiais, ir pilnavidurius su 8 ar daugiau vainiklapių. Visa ši įvairovė atsiskleidžia ir mūsų sode“, – pasakojo M. Rimkevičius.
Jis pridūrė, kad galima rasti ir žiedelių su 5 vainiklapiais, dar vadinamų laimės nešėjais, – tai laikoma nukrypimu nuo normos, kuris nėra retas. Ant dažno krūmo tarp gausybės žiedų galima rasti ir tokį, kurį, pasak prietaro, reikėtų suvalgyti, ir noras išsipildys.
„Tačiau botanikos sode tokių žiedelių valgyti neskatiname, rekomenduojame alyvas fotografuoti, užsidėti nuotrauką kaip ekrano užsklandą telefone. Tai bus sveikiau, gražiau ir galbūt suteiks daugiau laimės nei tas suvalgytas žiedelis“, – nusišypsojo M. Rimkevičius.
Pasigrožėkite VU botanikos sodo alyvų kolekcija LRT fotografo fotogalerijoje.
