Kai Lietuva 1994 metais pirmą kartą dalyvavo „Eurovizijos“ konkurse Airijoje su Ovidijaus Vyšniausko daina „Lopšinė mylimai“, komentatoriai skelbė, esą geriau Lietuva konkurso nelaimėtų, nes tuomet teks kitais metais jį organizuoti Vilniuje – ir mokėti neįsivaizduojamas jaunai valstybei pinigų sumas.
Pirmasis Lietuvos pasirodymas
1994-ieji buvo pirmieji metai, kai konkurse dalyvavo posovietinio bloko šalys. Estija ir Lietuva užėmė atitinkamai priešpaskutinę ir paskutinę vietas, Lenkija – antrą.
„Man „Eurovizija“ truputį primena suneštinį balių. Kas nutinka „devyniasdešimtaisiais“ – prasiplečia giminių ratas. Kaip kiekviena valstybė atsineša savo patiekalą, ima rodytis keistų patiekalų. Kultūra, kuri buvo „Eurovizija“ – balinės suknelės, orkestrai, susilieja su nenušlifuota Rytų Europa“, – laidoje „Buvo nebėra“ kalbėjo LRT žurnalistas ir tinklaraščio „Eurodiena“ autorius Justas Buivydas.
Beje, tais metais rezultatus Lietuva sužinojo tik kitą rytą po konkurso. Archyviniai reportažai atskleidžia, kad jau tuomet diskusijos apie konkursą, kad ir transliuojamą pirmą kartą, buvo aštrios. Komentatoriai Lietuvos atstovą vadino šviesos žiburiu tarp žemo lygio muzikos atlikėjų, konkursą – išsisėmusiu, neįdomiu. Buvo pabrėžiama, kad svarbu nepatekti į paskutinį septintuką, nes tai atimtų teisę dalyvauti kitų metų renginyje.
„Taip pat labai svarbu, kad O. Vyšniauskas negautų grand prix, nes kitais metais Lietuvos televizija turėtų rengti šį konkursą. O tai mums kainuotų pusantro milijono svarų sterlingų“, – taip pabaigiamas 1994 metų „Panoramos“ reportažas.
Anot J. Buivydo, tuo metu trūko žinių, kas tai per konkursas, o kilusi kritika lėmė, kad Lietuva kitą kartą dalyvavo tik po penkerių metų.
„Buvo toks klaidingas startas. Niekas nesiorientavo, viskas pakankamai greitai vyko – tai vienintelis kartas, kai Lietuva neturėjo atrankos“, – J. Buivydas pažymi, kad O. Vyšniauskas ir delegacijos vadovė buvo vyras ir žmona.
2000-ųjų nesusipratimai
Po nesėkmingo debiuto Lietuva grįžo tik 1999 metais su Aistės Smilgevičiūtės daina „Strazdas“ ir dar kartą liko lentelės pabaigoje. Tačiau keitėsi ne tik Lietuvos supratimas, bet ir pats konkursas – nebeliko žymiojo orkestro, atsirado žiūrovų balsavimas, išnyko taisyklė dainuoti gimtąja kalba. Laidos „Buvo nebėra“ pašnekovas sako esantis tarp tų, kurie žemaičių tarme atliktą dainą laiko pralenkusia laiką, nors turėtų priekaištų kitiems pasirodymo elementams.
„Mes tokią dainą išsiunčiame kaip tik tais metais, kai apribojimo dėl kalbos nebelieka“, – pastebi J. Buivydas.
Tų ir vėlesnių metų „Eurovizijos“ atrankos archyvuose galime rasti ne vieną kuriozą. Pavyzdžiui, tais pačiais 1999 metais į konkursą patekti bandė grupė „Rebelheart“ su daina „Ilgas kelias“, kuri anaiptol nebuvo nauja repertuare. Jie tapo žiūrovų favoritais, bet komisija į konkursą „Rebelheart“ nusprendė nesiųsti. 2001 metais grupė atrankoje dalyvavo su ta pačia daina anglų kalba.
2002 metais kilo dar didesnis skandalas – atranką laimėjusi grupė „B’avarija“ turėjo atsisakyti kelionės, nes buvo pažeista viena pagrindinių taisyklių – daina jau buvo atlikta anksčiau. Nepadėjo ir apeliacija.
Iš kur atsirado šios klaidos? J. Buivydas įsitikinęs, kad tai – dar vienas įrodymas, kaip sunkiai Lietuvoje buvo pradedama suprasti, koks konkursas yra „Eurovizija“. Jis neatmeta, kad progą sudalyvauti atrankoje, kad ir nesitikint lipti ant tarptautinės scenos, atlikėjai matė kaip būdą gauti populiarumo.
„Didieji vardai į „Euroviziją“ nesiveržia nei dabar, nei anksčiau. Buvo labiau televizijos žmonių darbas prikviesti ką nors žymaus į atrankas“, – kalbėjo jis ir prisiminė, kad 2001 metais konkurse dalyvavo tokie grandai, kaip Andrius Mamontovas, grupė „Naktinės personos“.
Eurovizinis pikas ir susirūpinimas Lietuvos reputacija
Kitais metais Lietuvai sekėsi vis geriau, 2001 metais pirmoji išsiųsta daina anglų kalba, „Skamp“ „You Got Style“ užėmė rekordinę tryliktą vietą. O ir pats konkursas vis labiau augo kaip šou, 2004 metais dėl didelio dalyvių skaičiaus buvo nuspręsta rengti du pusfinalius.
Tuo metu Lietuvos televizijoje jau buvo rengiamos specialios konkursą pristatančios laidos, „eurovizinį“ karjeros etapą, pakviestas Zitos Kelmickaitės, pradėjo konkurso komentatorius Darius Užkuraitis. Tūkstantmečio pradžioje konkursą laimėjo Latvija ir Estija.
„Atsiranda gal ir azartas: latviai, estai laimėjo, o mes ką?“ – sako J. Buivydas.
LRT archyvuose galima rasti ir aktyvių diskusijų, ko Lietuvai reikėtų, kad laimėtų konkursą ir kodėl taip nesiseka. 2002 metais laidoje „SMS interviu“ delegacijos vadovas Jonas Vilimas turėjo atremti nusivylusių žiūrovų klausimus: kas atsakingas už Lietuvos atstovo Aivaro šukuoseną? O gal Lietuvos nesėkmė sietina su, laidos žiūrovo įsitikinimu, prastu šalies įvaizdžiu pasaulyje?
Pats J. Vilimas prisiminė sulaukęs iš žurnalistų klausimo, ar Taline vykstančiame konkurse lietuviai nesulaukia išpuolių. Jis svarstė, kad lietuvių atlikėjų muzika neskamba užsienyje – galbūt tai padėtų Lietuvai išpopuliarėti.
„Kaltų ieškojimas visur aplink. Gal J. Vilimas ir teisus – tuo metu tikrai neturėjome atlikėjų, kurie būtų pasirodę užsienyje (...). Gal jis turėjo omenyje [latvių grupę] „Brainstorm“, – to meto eurovizines nuotaikas komentavo J. Buivydas.
2006 metais į konkursą iškeliauja kolektyvas „LT United“, gavęs 32 tūkstančius žiūrovų balsų – tik šiek tiek mažiau, nei šiųmetis Lietuvos atstovas Lion Ceccah. Jie užėmė rekordinę Lietuvai 6 vietą.
„Nepasakyčiau, kad tada buvo pasiektas pikas, bet jis tada užaugo ir laikosi jau kone 20 metų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Visą laidą „Buvo nebėra“ galima išgirsti LRT Radiotekoje.
Visus Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“ ir jų dainas galite prisiminti čia:
