Aštuonkojai kiekviename čiuptuve turi mažytes smegenis, jų kraujas mėlynas ir jį varinėja trys širdys. Tačiau mokslininkus stebina ne tik šių gyvūnų fiziologija, bet ir kognityviniai gebėjimai. Štai devyni faktai apie vienus iš protingiausių mokslui žinomų gyvūnų.
1. Aštuonerios mažytės smegenys
Visi žinome, kad aštuonkojai turi aštuonis čiuptuvus, tačiau įdomu tai, kad kiekviename jų yra po atskiras mažytes smegenis. Jos taip vadinamos, nes kiekviename čiuptuve yra savarankiškas neuronų tinklas, kuriame susidarę nerviniai mazgai – ganglijos. Tad kiekvienas čiuptuvas gali veikti savarankiškai – jausti skonį, lytėti ir judėti.
Tačiau čiuptuvus gali valdyti ir centrinės smegenys. Šios yra žiedo formos ir apjuosia gyvūno stemplę – vamzdelį, kuris eina per visą jo kūną. Palyginti su kūno dydžiu, aštuonkojai turi didžiausias smegenis iš visų bestuburių: jose yra apie 500 milijonų neuronų – tiek pat kiek pas šunis, skelbia BBC.
2. Trys širdys ir mėlynas kraujas
Aštuonkojai turi tris širdis – dvi širdys perneša kraują į žiaunas, kad būtų prisotintas deguonies, o viena – sisteminė širdis šį kraują itin veiksmingai paskirsto po kitus organus. Įdomu tai, kad sisteminė širdis sustoja, kai aštuonkojis plaukia, todėl tikriausiai aštuonkojai mieliau ropoja, nei plaukia, rašo BBC.
Be to, aštuonkojų kraujas yra mėlynas. Vietoje geležies pagrindo hemoglobino, kuris perneša deguonį žmogaus kraujyje, aštuonkojų kraujyje esama vario pagrindo hemocianino. Šis prisitaikymas ne tik suteikia jų kraujui savitą mėlyną spalvą, bet ir padeda išgyventi giliuose, šaltuose vandenyse. Tačiau gyvūnui patekus į orą jo kraujas praranda deguonį ir tampa skaidrus.
3. Geba atpažinti žmonių veidus
Didelė aštuonkojų smegenų dalis yra atsakinga už regėjimą. Tai itin svarbu jų gyvenimo būdui. Yra žinoma, kad aštuonkojai sugeba atpažinti kitos rūšies individus, taip pat ir žmonių veidus. Tai nėra unikalus elgesys – kai kurie žinduoliai ir varnos taip pat tai sugeba – tačiau šis sugebėjimas tebestebina mokslininkus.
2017 metais „Scientific American“ aprašė istoriją, nutikusią Otago universitete, Naujojoje Zelandijoje, kur nelaisvėje laikomas aštuonkojis, mokslininkų teigimu, pradėjo nebemėgti vienos iš darbuotojų. Kiekvieną kartą, kai moteris praeidavo pro akvariumą, aštuonkojis ją apipurkšdavo vandeniu, skelbia Jungtinės Karalystės nacionalinis istorijos muziejus.
4. Kanibalizmas po apvaisinimo
Aštuonkojų patinai neturi išorinių lytinių organų, todėl spermą patelei perduoda naudodami modifikuotą galūnę, vadinamą hektokotilu.
Jo išvaizda skiriasi priklausomai nuo rūšies. Kai kurių atrodo kaip švirkštas ar adata, kitų rūšių labiau panašus į šaukštą. Be to, skirtingų rūšių patelių apvaisinimas skiriasi, o kai kurie aštuonkojai po lytinio akto net palieka dauginimuisi skirtą organą patelėje.
Šis prisitaikymas ypač naudingas savigynai, nes žinoma, kad daugelis aštuonkojų patelių po poravimosi dažnai suėda partnerius: visų pirma jiems įkanda, tuomet pasmaugia, o galiausiai suėda.
Tiesa, net ir patelių grobiu netapę patinai po poros savaičių (arba mėnesių) nugaišta.
5. Mėnesiais nesimaitinančios patelės
Aštuonkojų mamų gyvenimas taip pat nėra lengvas. Jos tiesiogine prasme aukoja gyvybes dėl savo jauniklių. Po to, kai padeda tūkstančius kiaušinėlių, keletą mėnesių daugelio rūšių aštuonkojų patelės neatsitraukia nuo jų: gina nuo plėšrūnų ir apipila vandeniu, kad aprūpintų deguonimi. Tuo metu patelės net nesimaitina, tad po truputį gaišta. Patelės gyvenimas pasibaigia išsiritus kiaušinėliams.
„Metų mamos“ titulas atitenka Graneledone boreopacifica. Buvo užfiksuotas atvejis, kai ši giliavandenių aštuonkojų patelė nesimaitindama prižiūrėjo savo kiaušinėlius net 53 mėnesius – tai beveik ketveri su puse metų. Tai ilgiausias žinomas priežiūros atvejis gyvūnų pasaulyje.
6. Vieni protingiausių gyvūnų
Aštuonkojai yra vieni iš protingiausių gyvūnų, žinomų mokslui.
Jie moka atidaryti stiklainius tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Jie geba atskirti figūras ir sudėti dėlionės dalis į atitinkamas tuščias vietas. Jie moka naudotis įrankiais savigynai – vadinamieji kokosiniai aštuonkojai slapstosi po kokoso riešutų kevalais. Be to, aštuonkojai turi gerą tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį. Jie atpažįsta objektus ekrane, be to, gali mokytis stebėdami kitus aštuonkojus.
7. Galbūt sapnuoja
Pasirodo, aštuonkojai galbūt net sapnuoja. 2021 m. mokslininkai, stebėję aštuonkojo miegą, nustatė, kad kas pusvalandį gyvūno odos spalva keisdavosi vienai ar dviem minutėms. 2023 m. panašūs tyrimai užfiksavo aštuonkojį, kuris gilaus miego metu vartėsi ir sukosi, tarsi patirtų košmarus. Tai yra keistenybė, kuri gali padėti mokslininkams įrodyti, kad aštuonkojai yra labiau išsivystę gyvūnai, nei anksčiau manyta, tačiau kai kurie tyrėjai mano, kad dar per anksti daryti tokias prielaidas.
8. Plėšrūnų orientaciją sutrikdantis rašalas
Kaip ir kalmarai, dauguma aštuonkojų gali išpurkšti rašalą. Kai aštuonkojai jaučia grėsmę ir bando pabėgti, jie gali išpurkšti juodą rašalą plėšrūnui į galvą. Tamsus skystis susideda iš cheminės medžiagos, vadinamos tirozinaze, kuri aptemdo plėšrūno regėjimą, sutrikdo jo orientaciją, skonį ir uoslę. Rašalas yra toks dirginantis, kad gali net nužudyti patį aštuonkojį, jei jis greitai nepabėgs.
9. Keičia ne tik odos spalvą, bet ir tekstūrą
Aštuonkojai yra spalvingi padarai, kurie, keisdami spalvą, bendrauja, slepiasi nuo plėšrūnų arba juos gąsdina. Šie galvakojai yra maskuotės meistrai.
Aštuonkojai gali akimirksniu pakeisti spalvą, nes turi šimtus tūkstančių specialių pigmento turinčių odos ląstelių, vadinamų chromatoforais, kurias kiekvieną atskirai valdo nervų sistema.
Be to, jų viršutinio odos sluoksnio dariniai – dermos speneliai, gali išsiplėsti arba susitraukti, taip pakeisdami tekstūrą iš lygios į dygliuotą ir leisdami gyvūnui prisitaikyti prie aplinkinių uolų ar koralų. Paminėtina ir tai, kad aštuonkojų oda yra jautri šviesai.
Šių gyvūnų maskuotės technikos yra tokios įspūdingos, kad mokslininkai bando sukurti sintetinę odą, kuri turėtų tokių pačių stebuklingų savybių.
