77-erių Regina Jokubauskaitė jau 55 metus televizijos žiūrovus keri aksominiu balsu ir pripažįsta, kad jos pasas meluoja ne tik apie amžių, bet ir apie savijautą. Žiūrovams ir klausytojams puikiai pažįstama diktorė atvirauja – nors balsas ją išduoda net viešajame transporte, pati mieliau liktų neatpažinta.
Viso pokalbio klausykite čia:
Įžanga į sveikinimų koncertą R. Jokubauskaitei prasideda grimo kambaryje. Pasiruošusi ir susikaupusi ji žingsniuoja į studiją. Sveikinimo žodžiai iš Reginos lūpų liejasi taip nuoširdžiai, kad akimirkai nesunku patikėti, jog ji pati asmeniškai pažįsta kiekvieną sveikinamą žmogų.
„Nežinau, ką reikėtų daryti be jos, gauname labai daug padėkų iš žiūrovų. Kartais užsakovai mums skambina ir stebisi jos pasirodymu“, – teigia LRT sveikinimų koncerto redaktorė Laima Būgienė.
R. Jokubauskienė su šypsena teigia žinanti giliausius LRT užkampius, televizijoje ji atsidūrė dar būdama studente.
„Čia ateinu kaip į namus, praleidau čia 55 savo gyvenimo metus“, – priduria ji.
Vis dėlto sveikinimų koncertą vedanti žurnalistė pastebi, jog koridoriuose savo amžiaus kolegų ji nebesutinka. Dirbusi diktore, skaičiusi pranešimus žiniose, Regina tikina, kad ilgainiui save atrado filmų, knygų garsinime – šia veikla ji mėgaujasi labiausiai.
„Pasirodo, kad garsiai skaityti tekstus yra labai sveika, tai atitolina senatvę. Mano pasas iš tiesų meluoja, nes esu gimusi visai ne tą dieną ir visai ne tais metais.
Kažkodėl tais laikais žmonės metų sandūroje būdavo užrašomi kaip gimę metus į priekį. Mane pajaunino“, – juokiasi ji.
Meluoja ne tik R. Jokubauskaitės pasas, bet ir balsas. Jis iki šiol toks pats jaunas ir atpažįstamas ne tik televizijos klausytojams, bet ir troleibusų ar autobusų keleiviams.
„Būna tokių situacijų, kai man paskambina ir sako – su tavimi važiavau dvi stoteles“, – teigia R. Jokubauskaitė.
Ilgametė diktorė prisipažįsta – norėtų, kad gatvėje žmonės jos neatpažintų.
„Man pačiai su savimi yra labai jauku, nenoriu nei vaidinti, nei maivytis, nei būti gražesnė nei esu. Paprastomis dienomis būnu tokia, kokią Dievas padarė“, – priduria ji.
Nors R. Jokubauskaitės dienotvarkė užimta, radusi laisvą minutę ji mezga arba rūpinasi savo gėlynais.
„Jei jaučiu įtampą – nervų sistemą raminu mezgimu. O dar geriau, nueiti ir plikomis rankomis ravėti dilgeles, sukišti rankas į žemę. Tada jauti, kaip rankomis keliauja gera energija“, – priduria ji.
Parengė Emilija Balcerytė
