Atlyginimai kyla, o prezidento beveik ne: mano, kad ori alga turėtų siekti 25 tūkst. eurų

Per pastaruosius penkerius metus šalies prezidento atlyginimas augo vos apie 9 proc. ir šiemet siekia apie 6,3 tūkst. Eur į rankas. ISM rektoriaus Daliaus Misiūno teigimu, orus šalies vadovo atlyginimas turėtų siekti apie 25 tūkst. Eur popieriuje, arba apie 15 tūkst. Eur į rankas.

Jei gatvėje paklaustume, koks žmogus Lietuvoje uždirba daugiausia, dalis turbūt atsakytų, kad šalies prezidentas.

Visgi Lietuvoje oficialiai yra beveik 13 tūkst. žmonių, kurie uždirba daugiau nei šalies vadovas, rodo „Sodros“ duomenys.

Prezidento atlyginimo formulė numatyta Prezidento įstatyme ir šiais metais sudaro 10 428 Eur popieriuje, arba apie 6 308 Eur į rankas. Pažvelgus į pastaruosius penkerius metus, prezidento atlyginimas augo lėtai. 2022 m. jis siekė 9 555 Eur popieriuje, arba 6 022 Eur į rankas. Vadinasi, per penkmetį paaugo vos apie 5 proc. į rankas arba 9 proc. popieriuje. Palyginti, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2022 m. padidėjo 53 proc. Ministro pirmininko atlyginimas 2022 m. siekė 3 330 Eur į rankas, o 2026 m. – 5 330 Eur (61 proc. padidėjimas).

Sunku prezidento atlyginimą lyginti ir su valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčiais. Pavyzdžiui, 2022 m. I ketv. „Ignitis grupės“ vadovo darbo užmokestis siekė 11 150 Eur, o 2026 m. I ketv. jau 23 723 Eur.

Estijos prezidento atlyginimas į rankas 2026 m. siekia apie 7,8 tūkst. Eur, o Latvijos apie 5,8 tūkst. Eur.

Adekvatus atlyginimas – 25 tūkst. Eur

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, paklaustas, koks turėtų būti adekvatus prezidento atlyginimas, sako, kad apie 25 tūkst. Eur popieriuje. Tai būtų apie 15 tūkst. Eur į rankas, o valstybei per metus tai iš viso atsieitų apie 300 tūkst. Eur.

Mano asmenine nuomone, dabartinis prezidento atlyginimas nėra didelis.

D. Misiūnas

„Mano asmenine nuomone, dabartinis prezidento atlyginimas nėra didelis. Žinoma, jo lyginti su įvairių įmonių vadovų atlyginimais nereikėtų. Vis tiek tai ypatingos pareigos, todėl vertinti pagal įmonių vadovų atlyginimus nesiūlyčiau. Visgi prezidento atlyginimas turėtų būti solidus“, – pastebi D. Misiūnas.

Jo teigimu, šalies prezidento atlyginimo didinimas papildomos finansinės naštos valstybei nesudarytų, o pačiam prezidentui leistų nesukti galvos dėl gerovės baigus kadenciją.

Atlyginimas turėtų padėti sukurti tam tikrą finansinę pagalvę, kada žmogus baigia eiti pareigas. Vis tiek baigus kadenciją pasirinkimai, ką veikti toliau, yra apriboti.

D. Misiūnas

„Atlyginimas turėtų padėti sukurti tam tikrą finansinę pagalvę, kada žmogus baigia eiti pareigas. Vis tiek baigus kadenciją pasirinkimai, ką veikti toliau, yra apriboti. Todėl svarbu, kad baigęs kadenciją žmogus nejaustų, jog yra kokių finansinių įtampų“, – pažymi ISM rektorius.

Jo teigimu, didesni atlyginimai galėtų būti ir kitų valstybės pareigūnų, ministrų, Seimo narių.

„Kuo bus patrauklesnės darbo sąlygos, kuo mažesni atlyginimų skirtumai nei privačiame sektoriuje, tuo kompetentingesnius žmones turėsime valdžioje“, – sako D. Misiūnas.

Kuo bus patrauklesnės darbo sąlygos, kuo mažesni atlyginimų skirtumai nei privačiame sektoriuje, tuo kompetentingesnius žmones turėsime valdžioje.

D. Misiūnas

VU mokslininkė: nėra universalaus „teisingo“ skaičiaus, kiek turi uždirbti prezidentas

Nors viešojoje erdvėje mėgstama lyginti prezidento ir valstybės valdomų ar privačių įmonių vadovų atlyginimus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pažymi, kad tą daryti nėra iki galo korektiška.

„Prezidento funkcija nėra tik „vadovo“ – tai politinė, konstitucinė pareigybė, kurios atlygio logika remiasi ne rinkos principais, o viešojo sektoriaus atlygio sistema, atsakomybe ir valstybės finansinėmis galimybėmis. Kitaip tariant, tai nėra pozicija, dėl kurios konkuruojama atlyginimu.

Prezidento funkcija nėra tik „vadovo“ – tai politinė, konstitucinė pareigybė, kurios atlygio logika remiasi ne rinkos principais, o viešojo sektoriaus atlygio sistema.

Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė

Kita vertus, per mažas atlygis už aukščiausias valstybės pareigas taip pat kelia rizikų. Ekonomikos ir viešojo valdymo literatūroje akcentuojama, kad aukščiausio lygmens politikų atlygis turi būti pakankamas, kad užtikrintų pareigų prestižą, nepriklausomumą ir sumažintų paskatas ieškoti papildomos naudos ar riziką būti paveikiamiems interesų grupių“, – sako mokslininkė.

Jos teigimu, vertinant tarptautiniame kontekste, Lietuva nėra išskirtinė – daugelyje šalių prezidentų ar ministrų atlyginimai nėra aukštesni nei didelių įmonių vadovų.

„Tačiau svarbesnis klausimas yra ne absoliutus dydis, o santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir bendra atlygio sistema viešajame sektoriuje. Jei šis santykis tampa per mažas, ilgainiui gali būti sudėtinga užtikrinti, kad aukščiausias pareigas užimtų stipriausi kandidatai“, – teigia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Mokslininkė akcentuoja, kad nėra universalaus „teisingo“ skaičiaus, kiek turi uždirbti prezidentas, tačiau tarptautinėje praktikoje dažnai taikomas principas, kad aukščiausių pareigūnų atlygis siejamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar aukščiausių valstybės tarnautojų atlygiu, nustatant aiškų ir skaidrų koeficientą.

„Svarbiausia – nuoseklumas ir depolitizuota formulė, kad atlygio klausimas netaptų politinių diskusijų įkaitu“, – mano VU mokslininkė.

Pakėlimas kiršintų visuomenę

Savo ruožtu socialdemokratas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas nemano, kad reikėtų didinti prezidento atlyginimą.

„Žiūrint, su kuo lyginsime prezidento atlyginimą. Jei lyginsime su kitomis posovietinėmis šalimis, tai mūsų atlyginimai didžiausi. Jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai jis per mažas“, – sako A. Sysas.

Žiūrint, su kuo lyginsime prezidento atlyginimą. Jei lyginsime su kitomis posovietinėmis šalimis, tai mūsų atlyginimai didžiausi. Jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai jis per mažas.

A. Sysas

Šalies vadovo atlyginimą, anot A. Syso, lemia Lietuvos ekonominė padėtis.

„Tai mūsų mokesčių sistemos problema. Turime deficitinį biudžetą, mūsų perskirstymas per biudžetą yra antras ar trečias nuo galo tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Jei turėtume didesnį BVP, tai aišku, kad visoms sritims galėtų nukristi daugiau. Tada būtų galima kalbėti ir apie didesnį darbo užmokestį valstybiniame sektoriuje“, – mano politikas.

A. Sysas taip pat akcentuoja, kad baigęs kadenciją šalies prezidentas nėra paliekamas likimo valiai.

Jie gauna rentą, todėl ubagauti tikrai neteks. Bet kokiu atveju mūsų įstatymai apsaugo prezidentą. Jis turi ir sekretoriatą, ir vairuotoją.

A. Sysas

„Jie gauna rentą, todėl ubagauti tikrai neteks. Bet kokiu atveju mūsų įstatymai apsaugo prezidentą. Jis turi ir sekretoriatą, ir vairuotoją. Todėl tikrai nereikėtų kalbėti, kad prezidentas baigęs kadenciją sėdės su ištiesta ranka prie Aušros vartų“, – sako A. Sysas.

Pavyzdžiui, Daliai Grybauskaitei baigus kadenciją buvo paskirta apie 3,7 tūkst. Eur siekianti renta bei keturi aptarnaujančio personalo darbuotojai.

„Be to, jei priimame sprendimą didinti prezidentui atlyginimą, kokia būtų visuomenės reakcija?“ – retoriškai klausia A. Sysas.

Labai tikėtina, kad ji būtų neigiama. Pavyzdžiui, dar 2012 m. „Delfi“ užsakymu „Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad tuo metu daugiau nei pusė gyventojų manė, jog Seimo narių darbo užmokestis turėtų atitikti vidutinį šalies atlyginimą.

„Atskirai šią kadenciją tikrai (nesiūlysime didinti atlyginimo – LRT) tik prezidentui. Turime tada visą piramidę žiūrėti. Jos išbalansavimas visada sutinkamas blogai. Kažkam padidėjo, kažkam ne. Tada visuomenė supriešinama, visi pyksta.

Šiuo atveju, jei mūsų biudžeto aruodai pasipildytų daugiau ir galėtume valstybės valdymo išlaidoms skirti didesnius pinigus, tuomet reikėtų matyti visus. Pradedant valstybės tarnautojais, baigiant prezidentu“, – tikina A. Sysas.

Jei mūsų biudžeto aruodai pasipildytų daugiau ir galėtume valstybės valdymo išlaidoms skirti didesnius pinigus, tuomet reikėtų matyti visus. Pradedant valstybės tarnautojais, baigiant prezidentu.

A. Sysas

Mano, kad atlyginimas galėtų būti ir didesnis

Buvęs premjeras, frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius turi kiek kitokią nuomonę.

Tikrai galiu pasakyti, kad valstybės vadovo atlyginimas yra per mažas.

A. Butkevičius

„Tikrai galiu pasakyti, kad valstybės vadovo atlyginimas yra per mažas. Juo labiau jei lygintume su kitų valstybės valdomų įmonių atlyginimais. (...) Pavyzdžiui, energetikos sektoriaus įmonėse vadovų atlyginimai yra iššokę, o tam tikrų asmenų, tarkime, šalies prezidento, atlyginimas per mažas“, – mano A. Butkevičius.

Jo paklausus, koks būtų orus prezidento atlyginimas, politikas pažymėjo, kad D. Misiūno įvardyta suma būtų tinkama.

„Ta suma yra normali, nes liečia vieną žmogų“, – sako jis.

A. Butkevičius taip pat pastebi ir tai, kad maži politikų atlyginimai gali kurti ir skurdžios šalies įvaizdį.

„Kai pamatai mūsų šalies vadovo atlyginimą ir palygini jį su kokiu Italijos ministro pirmininko atlyginimu, tai matai, kad jis pas mus kokius pustrečio, tris kartus mažesnis. Tada pradedama galvoti, kas toje šalyje dedasi, gal ji labai neturtinga.

Atsimenu, kada Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais. Vienas į šalį atvykęs italų politikas galvojo, kad mes čia dar su guminiais batais vaikštome“, – istoriją prisiminė buvęs premjeras.

Be to, A. Butkevičiaus teigimu, didesni atlyginimai į politiką galėtų pritraukti ir didesnių kompetencijų asmenis.

„Atsimenu istoriją, kurią pasakojo A. Brazauskas. Dar sovietmečiu sugedo Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, buvo kažkas blogai su reduktoriumi. Pasikvietėme konsultantą iš Amerikos. Jis atvyko, per valandą nustatė defektą ir sutvarkė. Po kiek laiko atkeliavo sąskaita – 10 tūkst. JAV dolerių. Visi galvojo, kad suklydo, rašė laišką į JAV. Tačiau gautas atsakymas, kad darbuotojo darbo valanda kainuoja 1 000 JAV dolerių, tačiau turimos žinios – dar 9 000 JAV dolerių“, – A. Brazausko ne kartą pasakotą istoriją prisiminė A. Butkevičius.

Vienas didžiausių prezidentų atlyginimų Europoje fiksuojamas Šveicarijoje. Ten šalies vadovo darbo užmokestis per metus siekia apie 500 tūkst. Eur.

LRT.lt komentaro kreipėsi ir į Prezidentūrą, tačiau atsakymo negavo.