Kad salotos – tikrai sveikas maistas, vilnietė Emilija Širvinskaitė (28 m.) vis įsitikina fiziškai – ji nuo vaikystės serga diabetu ir nuolat matuojasi cukraus kiekį kraujyje. Pirmiausia per pietus pavalgius salotų, o tik paskui makaronų, kepsnį ar kito angliavandenių turinčio maisto, rodikliai būna geresni, nei pradėjus pietauti nuo mėsos ar garnyro.
LRT.lt mergina pasakojo, kad salotomis rimčiau susidomėjo galvodama apie sveikesnę mitybą. Dar mokyklos laikais eksperimentuodama ji buvo tapusi vegane, tačiau jos atveju tai nebuvo tinkama (smarkiai sumažėjo geležies kiekis) ir teko to atsisakyti – na, o salotų valgymas kasdien pasiteisina.
Kai labai norisi, Emilija leidžia sau suvalgyti ir gabalėlį picos ar traškučių (cukraus kreivė tuojau pakyla...), bet ji stengiasi, kad sveiko maisto būtų kuo daugiau – dėl to rytais dažniausiai valgo salotas, taip pat ir pietums jų prisikrauna pusę lėkštės ir, kaip jau minėta, pietus pradeda būtent nuo jų, kad vėliau suvartojami angliavandeniai keliautų ne į tuščią skrandį.
Kartais pasitaria su dirbtiniu intelektu
Prieš keletą metų tam, kad jos atrasti geri salotų receptai neužsimirštų, mergina susikūrė privačią anketą instagrame, kur juos įsikeldavo sau pačiai. Po kurio laiko pagalvojo, kad receptų yra tikrai neblogų, gal jie pravers ir kitiems – ir sukūrė instagramo paskyrą pavadinimu „100dienusalotu“, kur savo atradimais dalijasi su keliais tūkstančiais sekėjų.
Beje, pradėdama rašyti tinklaraštį, Emilija turėjo ambicijų kasdien įkelti po vieną receptą, kol jų susidarys visas šimtas – dėl to ir toks pavadinimas, bet visgi tai pasirodė pernelyg sudėtinga, kartais nelikdavo laiko po darbo (ji dirba rinkodaros projektų vadove), tad dabar ji niekur neskuba ir rašo taip, kaip išeina. Receptų turi apie 70 ir tikisi, kad 100 tikrai pasieks, o ir tada nežada sustoti – pasak jos, salotų asortimento galimybės praktiškai neišsemiamos.
Idėjų receptams Emilija dažnai ieško internete, bet jų nekopijuoja aklai. Vis kažką pakeičia taip, kaip jai atrodo geriau, ar tiesiog deda tai, ko tuo metu turi šaldytuve – ji nemėgsta prisipirkti daug produktų, kuriuos galbūt ne visus sunaudos.
Kartais ji paklausia ir dirbtinio intelekto programėlės, kokį produktą galima kuo pakeisti, ir sulaukia neblogų pasiūlymų. Visgi smarkiai eksperimentuoti jai nedrąsu – nerimauja, kad koks nors pernelyg originalus receptas jos sekėjams gali nepatikti, o jai tikrai nesinori, kad maistas keliautų į šiukšliadėžę.
Kelios pagrindinės produktų grupės
Autorė pasakojo, kad iš esmės gamindama kokias nors salotas ji deda kelių rūšių ingredientus: dažniausiai deda kokių nors salotų lapų (aisbergo, salotinių sultenių, gražgarsčių ar kitų – pasirinkimas didelis), taip pat prideda baltymų turinčio produkto, tai gali būti sūris (mocarela, halumis, burata ar kt.), vištiena ar kiaušinis, kokių nors kruopų, kad būtų sočiau (pvz., bolivinės balandos) ir kažko, kad būtų traškiau (agurkų, ridikėlių ar pan.).
Žinoma, kiekvienoms salotoms reikalingas ir padažas. Su juo mergina eksperimentuoja atsargiai, nes čia gresia suklydus padauginti acto ar garstyčių, ir bus nebegerai. Tad ji renkasi klasikinius medaus-garstyčių, pesto ir panašius padažus, o paprasčiausia, pasak jos, salotas gardinti tiesiog alyvuogių aliejumi su citrinos sultimis ir druska.
Beje, alyvuogių aliejų ji renkasi atidžiai ir yra linkusi verčiau nusipirkti keliais eurais brangesnį specializuotoje parduotuvėje, nei pirkti pigesnį, kuris gali būti ne toks kokybiškas – juk jo rūšių yra daug ir pačių įvairiausių, jis ir lengvesnis, ir sodresnio skonio, ir su žolelėmis – pasak Emilijos, asortimentas kone toks pat įvairus, kaip vyno.
Nuo krapų iki humuso
Balkone mergina užsiaugina žalumynų savo salotoms. Dažniausiai renkasi baziliką ir krapus – pasak jos, jų priežiūrai reikia mažiausiai žinių ir jų sėkmingai užsiauginti gali kiekvienas.
Dar į salotas ji dažnai deda skrebučių – orkaitėje paskrudintų aliejumi apšlakstytos duonos gabalėlių, kurie taip pat suteikia traškumo ir sotumo. Neretai mėgsta panaudoti kokias nors uogas, taip pat ir avinžirnius, humusą – pastaruosius galbūt pamėgo todėl, kad studijų laikais yra dirbusi veganiško restorano virtuvėje. Beje, iki šiol naudoja vieną ten išmoktą gudrybę – kad svogūno galva neskleistų aitraus ne visiems patinkančio kvapo, supjaustytą svogūną reikia trumpai palaikyti lediniame vandenyje.
Kokius dar ingredientus ji mėgsta dėti į savo gaminamas salotas? „Esu linkusi prisirišti prie vieno produkto – vienu metu man, galima sakyti, buvo halumio sūrio obsesija, dažnai jį naudodavau, o paskui ėmė atrodyti per sūru. Vienu metu mėgau naudoti džiovintas slyvas. Dabar pamėgau brokolius – seniau, jei nusipirkdavau, jie supelydavo šaldytuve, bet draugo mama per Velykas padarė gardžių salotų su brokoliais ir spanguolėmis, aš susigriebiau, kad jie daug kur tinka, ir pastarąjį mėnesį dažnai juos naudoju – na, matyt, tikrai esu linkusi į obsesiją“, – nusišypsojo pašnekovė.
Ką ji atsakytų tiems, kurie sako, kad salotos – nerimtas maistas? „Sakyčiau, kad reikia pasitelkti savo fantaziją (arba interneto galimybes) – ir paaiškės, kad jos gali būti ne tik maistingos, bet ir sočios“, – atsakė tinklaraštininkė, svajojanti savo sukurtus salotų receptus išleisti atskira knyga.
LRT.lt skaitytojams ji atrinko tris skirtingus receptus.
Greitai paruošiamos salotos su burata ir pistacijomis
„Šios salotos išmokė mane, kad gera vakarienė susideda iš paprastų, bet kokybiškų ingredientų, o ne iš ilgų valandų virtuvėje. Kitaip tariant – restorano lygio vakarienė per 5 minutes“, – sakė Emilija.
Salotoms reikės:
rukolos;
pomidoriukų;
buratos;
pistacijų.
Padažui:
ypač tyro alyvuogių aliejaus;
pesto padažo;
šiek tiek balzaminio Modenos acto kremo;
šiek tiek citrinos sulčių;
druskos, pipirų.
Pomidoriukus, pistacijas, sūrį susmulkiname ir sumaišome su gražgarstėmis. Atskirai sumaišome padažui skirtus ingredientus. Juo apšlakstome salotas.
Salotos su brokoliu ir obuoliu
„Šios salotos puikiai tinka svečiams, šventiniam stalui ar tiesiog kaip kitos dienos pietūs – jos gerai laikosi šaldytuve ir nepraranda skonio“, – paaiškino recepto autorė.
Salotoms reikės:
0,5 brokolio (neapdoroto, tik gerai nuplauto);
1 morkos;
1 obuolio;
0,5 baltojo svogūno;
džiovintų slyvų;
ožerškio uogų (pamirkau vandenyje, kad suminkštėtų);
graikinių riešutų;
petražolių.
Padažui:
3 v. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus;
1,5 v. š. obuolių acto;
1 v. š. garstyčių;
1 v. š. klevų sirupo;
1 nedidelės česnako skiltelės;
pipirų.
Brokolio apdoroti nereikia, tereikia jį gerai nuplauti. Ožerškio uogas reikia pamirkyti vandenyje, kad suminkštėtų. Visus ingredientus susmulkiname ir sumaišome.
Paruošiame padažą ir juo apšlakstome salotas.
Itališkos salotos
„Šios salotos, kaip ir atostogos Italijoje, tinka ir patinka visiems“, – teigė Emilija.
Salotoms reikės:
traškių gūžinių salotų;
pomidoriukų;
aitriosios peperoncini paprikos;
~ 0,3 raudonojo svogūno;
mažų mocarelos kamuoliukų (galima naudoti ir įprastą mocarelą);
klasikinių skrebučių.
Itališkam padažui:
1/4 puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus;
1,5 v. š. raudonojo vyno acto;
2–3 v. š. citrinos sulčių;
0,5 susmulkinto valgomojo svogūnėlio;
1 nedidelė skiltelė česnako;
1/4 a. š. druskos;
0,5 šaukštelio medaus arba 1/4 šaukštelio cukraus;
1 a. š. raudonėlio;
pipirų.
Pirmiausia pasiruošiame skrebučių: paprasčiausiai supjaustome duoną gabaliukais, apšlakstome alyvuogių aliejumi ir pakepame orkaitėje, kol paskrunda. Svogūną pjaustome plonais griežinėliais ir palaikome 15 min. lediniame vandenyje – taip sumažinsime aitrumą. Kitus ingredientus susmulkiname ir viską sumaišome.
Atskirai paruošiame padažą ir juo apšlakstome salotas.
