„Nei brolių, nei seserų, nei vyro, nei vaikų. Kai per Kalėdas ir kitas šventes paskambinu draugėms ir jos sako, kad negali šiuo metu kalbėti, nes migdo anūkus, suprantu, kad esu visai viena“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svečiuose Nomeda“ sako žinoma muzikos prodiuserė, vadybininkė, pedagogė, scenografė ir estrados atlikėja Laima Lapkauskaitė. Moteris su šypsena prisimena savo vestuves ir skyrybas su vyru. „Atvažiavo bendradarbis iš muzikos mokyklos ir iškraustė“, – juokiasi ji.
Suvalkijos sostinėje Marijampolėje gimusi ir gyvenanti L. Lapkauskaitė ne vienam tautiečiui yra geriau žinoma kaip vaikų popchoro „O lia lia vaikai“ (buv. „O lia lia“) kolektyvo ir popgrupės „Studentės“ (buv. „Mokinukės“) įkūrėja ir vadovė, o taip pat vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalio „Laumės juosta“ organizatorė ir prodiuserė.
„Esu vėžiukas ir truputį cholerikas, tai palaukti nemoku“, – juokiasi 20-ies ištekėjusi L. Lapkauskaitė. Moteris neslepia, kad į savo vestuves žiūrėjusi kaip į renginį, kuris, visų pirma, turėjo būti grandiozinis ir vykti neįprastoje vietoje.
Mes į tas arklides prisinešėm daug visokių medelių, žodžiu, išsipuošėm visaip tas arklides. Toj gryčioj nei vandens, nei elektros nebuvo, tad buvo ką veikti šeimininkėms ir muzikantams.
„Aš savo vestuves organizavau kaip renginį, o visa kita, kaip ten bus, man buvo visiškai neįdomu, – šypsosi muzikos prodiuserė. – Aš norėjau didelių vestuvių, kad būtų ne mažiau kaip 120 žmonių, kad būtų didžiulis pulkas, kad būtų kažkur, kažkokioje erdvėje, kur niekas to nebūtų daręs.“
Laima pasakoja ilgai galvos nesukusi ir vestuvių puotai išsirinkusi kolūkio arklides. „Mano vyras buvo choreografas, tai irgi prie meno. Mes į tas arklides prisinešėm daug visokių medelių, žodžiu, išsipuošėm visaip tas arklides. Toj gryčioj nei vandens, nei elektros nebuvo, tad buvo ką veikti šeimininkėms ir muzikantams, – pasakodama juokiasi L. Lapkauskaitė. – Tai tos mano vestuvės tikrai kitokios buvo.“
Po vestuvių ji tikina net nesupratusi, kas čia ką tik įvyko. Žinoma moteris sako tik 35-erių supratusi, kas tas gyvenimas apskritai yra.
Tai mes jau kaip ir buvome išsiskyrę, tiesiog reikėjo susėsti ir man pasakyti: jau viskas, eik, gali būti laisvas nuo manęs.
„Dabar tas mano 20-metės mąstymas ir pasaulio matymas atrodo juokingai. Kaip dabar prisimenu, tai tik kai man suėjo 35-eri, aš supratau, kas tas gyvenimas apskritai yra. O tais laikais jei jau 20-ies būdavai, tai jau senmergė! Buvo priimta kuo greičiau ištekėti“, – prisimena marijampolietė ir priduria, kad jos mama ištekėjo būdama 17-os. „Tai aš čia smarkiai pavėlavau“, – nusijuokia ji.
Nors 20-ies įsimylėti labai lengva, tačiau pašnekovė čia pat nustebina patikinusi, jog pati nežino, ar tada tuokėsi iš meilės.
„Aš net nežinau, ar tada buvau įsimylėjusi. Tiesiog mano vyras buvo labai gražus. Visos pavydėjo. Ar tai buvo meilė? Aš tikrai nežinau, – svarsto žinoma moteris. – Aš netgi kartais abejoju. Aš žaidžiau... [...] Man dabar atrodo, kad aš tiesiog nežinojau, ką tada dariau.“
Paskambini kitai draugei, o ji: tyliau, aš dabar anūką migdau. Ir štai tada tu supranti, kad nieko neturi.
Kai atėjo laikas skirtis, Laima jau žinojo, ką daro. Pasak jos, viena skyrybų priežasčių buvo ir noras turėti dvejus namus.
„Susėdome ir labai tvarkingai pasikalbėjome, kad tiesiog ne tie žmonės susiėjo. Mes jau kaip ir išsiskyrę buvome dėl buto ir namo, nes anksčiau, sovietiniais laikais, negalėdavai turėti dviejų butų. Mes išsiskyrėme, kad galėtume gauti butą, ir dar jam liko pusė namo.
Tai mes jau kaip ir buvome išsiskyrę, tiesiog reikėjo susėsti ir man pasakyti: jau viskas, eik, gali būti laisvas nuo manęs. [...] Mes labai draugiškai išsiskyrėme. Atvažiavo bendradarbis iš muzikos mokyklos ir iškraustė“, – prisimindama skyrybas su vyru juokiasi L. Lapkauskaitė.
Nei brolių, nei seserų, nei vaikų, nei anūkų moteris neturi. Taip susiklostė gyvenimas, kad ji liko viena.
Aš labai nemėgstu žmonių, kurie skundžiasi.
„Tai nėra gerai. Atrodo, kad gali daryti, ką nori, niekas nieko nereguliuoja, visiška laisvė mintims ir veiksmams, bet kai ateina Kalėdos, kai ateina šventės, kai tau liūdna ir tu paskambini kokiai draugei, tau sako: negaliu dabar kalbėti, vaikai yra atvažiavę, anūkus saugau.
Paskambini kitai draugei, o ji: tyliau, aš dabar anūką migdau. Ir štai tada tu supranti, kad nieko neturi. Tai tokiais atvejais nėra lengva, bet aš tuomet priimu tai, ką man davė Dievulis, ir nesiskundžiu, – optimizmo nepraranda pašnekovė. – Aš labai nemėgstu žmonių, kurie skundžiasi.“
Visą gyvenimą muzikai paskyrusi moteris sako senatvės nebijanti ir jau žinanti, kur leis savo dienas tada, kai savimi pasirūpinti nebegalės. „Praeis dar 10–15 metų ir tuomet – senelių namai. Ir manęs tai visiškai nebaugina. Turiu tų pažįstamų, artimųjų, su kuriais bendrauju, tačiau visi jie turi savas šeimas, savų problemų, tikrai nenoriu kam nors būti našta.
Aš apskritai nemėgstu būti kam nors problema.
Aš apskritai nemėgstu būti kam nors problema“, – tikina L. Lapkauskaitė. Paskui priduria, kad jos pusseserė vadovauja senelių namams. „Tai nuostabūs senelių namai, juose, galbūt, ir praleisiu savo senatvę“, – šypsosi garsi muzikos prodiuserė ir vadybininkė, pedagogė, scenografė ir estrados atlikėja L. Lapkauskaitė.
Visą pokalbį su L. Lapkauskaite rasite LRT TELEVIZIJOS laidos „Svečiuose Nomeda“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
