Lietuvos jūrų muziejus per metus sulaukia daugiau nei pusės milijono lankytojų. Viena populiariausių atrakcijų – delfinų pasirodymai, džiuginantys ir vaikus, ir suaugusius. Vis tik retas susimąsto, kiek daug pastangų reikia įdėti, jog žiūrovai tokį reginį išvystų. LRT RADIJO kalbinta delfinų trenerė Greta Žigeu pasakoja – delfinai turi išties tvirtą charakterį, todėl neretai užsispiria ir pasirodymų metu atsisako daryti triukus.
Darbas – ne toks romantiškas, kaip atrodo
Kaip pasakoja G. Žigeu, apie delfinų trenerės darbą ji svajojo nuo pat vaikystės. Dėl to ji specialiai atvyko gyventi į Klaipėdą, pasirinko biologijos studijas. Į Lietuvos jūrų muziejaus veiklą ji pirmiausiai įsitraukė kaip savanorė – iš pradžių klientų aptarnavimo, vėliau – gyvūnų priežiūros skyriuje.
Skyriaus vadovai pastebėjo, kokia motyvuota ir susidomėjusi buvo mergina, todėl po kurio laiko pasiūlė jai gyvūnų trenerės poziciją.
„Pradedantieji darbuotojai iš pradžių nedirba su gyvūnais. Išmokstama rūpintis gyvūnų aplinka, o tada jau po truputį – ir pačiais gyvūnais. Mano pirmosios dienos šiame darbe buvo žuvies ruošimas, patalpų valymas ir kitokie fiziniai darbai.
Po truputėlį, kai įgijau trenerių pasitikėjimą, mane pradėjo vestis kartu prie baseino, mokyti darbo su gyvūnais, pirmiausia, kaip išvis atskirti juos tarpusavyje“, – savo patirtimis dalijasi LRT RADIJO pašnekovė.
Nors, iš šono žiūrint, delfinų trenerės darbas gali pasirodyti labai romantiškas, moteris patikina – romantikos jos darbe yra mažiau, nei atrodo. G. Žigeu sako, jog žmonėms matoma jos darbo dalis – pasirodymai, užsiėmimai terapijose, o treniruotės – sudaro tik trečdalį visos darbo dienos.
„Šiaip mes, treneriai, ne tik bendraujame su gyvūnais ir paruošiame jiems maistą, bet ir turime prižiūrėti jų aplinką, nes mes geriausiai ją pažįstame. <...> Didžioji dalis trenerių esame narai, leidžiamės į vandens dugną, valome baseinus.
Šiaip jau darbas yra intensyvus, dinamiškas, tai turbūt labiausiai ir „veža“, bet tai tikrai yra fizinis darbas. Čia dirbantys žmonės neskirstomi, ar tai mergina, ar vaikinas. Darbo krūvis yra didelis, jis yra vienodas visiems. Kartais po darbo dienos grįžti namo ir tiesiog eini miegoti“, – dėsto delfinų trenerė.
Delfinus atskiria pagal plaukimo manierą
LRT RADIJO kalbinta G. Žigeu su delfinais dirba jau 5-erius metus. Moteris sako – dabar ją darbo metu lydinčios emocijos yra kitokios nei tik pradėjus užsiimti šia veikla. Anot jos, pirmosiomis dienomis ją į priekį tiesiog nešė noras įgyti naujų patirčių – susipažinti su gyvūnais, išmokti naujų elementų ar komandų. Laikui bėgant entuziazmas šiek tiek nuslopo, bet, kaip patikina pašnekovė, tai atperka ryšys, kurį ji užmezgė su prižiūrimais delfinais.
„Pradeda kurtis ryšys su gyvūnu, ypač jei su konkrečiu gyvūnu dirbi ilgiau. Pavyzdžiui, aš jau 5 metus darbuojuosi su dviem delfinų patelėmis – Premija ir Banga, mama ir dukra. Kadangi mes praleidžiame daugiausiai laiko kartu, natūralu, ryšys susikuria toks stiprus, kad iš menkiausio judesio ryte supranti, kokia yra to gyvūno nuotaika ir kaip jums šiandien seksis“, – aiškina G. Žigeu.
Šiuo metu Jūrų muziejuje gyvena 15 delfinų, kurie neįgudusiai akiai gali pasirodyti tiesiog identiški. Visgi trenerė patikina, jog atskirti vieną delfiną nuo kito ji gali nesunkiai, pagal specifinius jų bruožus.
„Pirmiausia tai yra įvairiausi išoriniai požymiai, t.y., vieni delfinai tamsesni, kiti – šviesesni, vieni turi kažkokių taškelių, kiti jų neturi. Pagal dydį galima atskirti, o su laiku ir per tam tikrus garsus, nes jie skleidžia skirtingus. Be to, kai treneris yra patyręs, jis gyvūną iš po vandens gali atskirti pagal tam tikrus judesius, netgi plaukimo manierą“, – dėsto pašnekovė.
Treniruoti delfinus G. Žigeu pradeda jaunus, iš karto nuo to momento, kuomet motina prisileidžia trenerį prie savo jauniklių. Jau pirmaisiais gyvenimo metais jie išmoksta atlikti pirmąsias komandas: prieiti prie žmogaus, paliesti jam ranką. O sudėtingesnių triukų, kuriuos žiūrovai mato pasirodymų metu, – kamuolio metimo į krepšį, šokinėjimo virš vandens, delfinai mokosi ne vienerius metus.
„Delfinai jaunikliai, pavyzdžiui, gali mokytis iš savo mamų arba iš suaugusiųjų, bet galima juos mokyti ir atskirai. Mes turime tam tikras lazdas su plūdurais, kuriais gyvūnams parodome, ko mes norime iš jų. Kaip greitai gyvūnas išmoksta elemento, priklauso ir nuo to elemento sudėtingumo – ar tai yra šuolis, ar paprasčiausiai garsas, ar kažkokia medicininė procedūra, ar plaukimas tam tikra trajektorija“, – teigia delfinų trenerė.
Kad mieliau sutiktų atlikti tam tikrus triukus, gyvūnai yra nuolat paskatinami žuvelėmis. Kaip aiškina G. Žigeu, žuvies per dieną delfinai apskritai suvalgo išties nemažai: delfinas, priklausomai nuo savo svorio, lyties, amžiaus ir sezono per dieną gauna nuo 6 iki 10 kg žuvies.
Neretai pasirodymų metu delfinai užsispiria
LRT RADIJO pašnekovė tvirtina – delfinai yra pakankamai principingi gyvūnai. Pasitaiko atvejų, kai treniruočių metu su gyvūnais nepavyksta nuveikti nieko – jiems tiesiog ne ta diena.
„Būna treniruočių, kai turi pusvalandį, bet tau nepavyksta per tą pusvalandį nieko nuveikti, išskyrus vieną seriją šuolių, nes, sakykime, gyvūnas yra nusiteikęs nebendradarbiauti. Arba priešingai – yra per daug žaismingas ir jam visiškai nerūpi dabar treniruotis, šokinėti, jis nori tik kamuolio ir su tuo kamuoliu žaisti sau kampe pats vienas“, – dėsto G. Žigeu.
Įvairių kuriozų, kuomet delfinas tiesiog neklauso trenerės, yra nutikę ir pasirodymų metu. Tai žiūrovams net ne visada pavyksta pastebėti.
„Kad gyvūnas nedaro kažkokio elemento, yra kasdienybė. Per pasirodymą tai nutinka ne vieną ir ne du kartus. Bet kai to elemento nedaro tiktai vienas iš kelių gyvūnų, taip nepasijaučia. Bet būna situacijų, kai sukonfliktuoja visi gyvūnai – ne tik tie, kurie yra pasirodyme, bet ir tie, kurie yra gyvenamuosiuose baseinuose. Prasideda kažkokie vaikymai. Ir kol jie tos situacijos neišspręs, mes nieko ir negalime padaryti. Mes galime juos kviesti, prašyti, mėtyti žuvį į baseiną, bet jie po vandeniu gyvena savo gyvenimą. Kai jie baigia šiuos dalykus, tada jie galbūt malonės sugrįžti pas mus“, – pasakoja delfinų trenerė.
Pasirodymai delfinams, anot jos, šiaip labai patinka ir kuo pilnesnės žiūrovų tribūnos, tuo labiau užsivedę jie yra: jų šuoliai tampa aukštesni, jie rečiau klysta. Moteris neatmeta, jog delfinams įtakos gali turėti ir jos pačios nuotaika.
Pandemijos metu, kuomet pasirodymai nevyko, delfinariume aktyviai vyko treniruotės, buvo ruošiami nauji elementai. G. Žigeu pastebėjo, jog kai kuriems delfinams metus laiko trukęs mokymasis šiek tiek įkyrėjo – pasimatydavo, jog jiems darosi nebeįdomu. Tai, anot pašnekovės, yra gana neįprasta – delfinai šiaip yra be galo smalsūs gyvūnai, jiems įdomu viskas, kas nauja.
Lietuvos jūrų muziejuje be delfinų pasirodymų vyksta ir delfinų terapijos, kuomet gyvūnai bendrauja su tam tikrų sutrikimų turinčiais vaikais. G. Žigeu teigimu, jos treniruojami delfinai labai mėgsta šią veiklą, tai jiems proga atsipalaiduoti, socializuotis su žmonėmis.
„Mano treniruojamos delfinės be galo mėgsta eiti į terapijas, joms tai yra toks laisvas laikas. Jos gali ten gulėti, vartytis, nieko per daug daryti nereikia, tiktai bendrauti su vaiku. Tai yra pakankamai smagu, pakankamai lengvas užsiėmimas. Nieko ten daug iš tų gyvūnų nėra reikalaujama, tiktai tokio ryšio užmezgimo“, – sako moteris.
Viso pokalbio su delfinų trenere Greta Žigeu ir delfinų choro pasirodymo klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
