Baigdamas mokyklą dainininkas, kantri muzikos tėvu tituluojamas Virgis Stakėnas nuolat girdėjo, kad „jau Stakėniukas tikriausiai bus daktaras“. Taigi jis įstojo į mediciną, bet iš stipendijos nusipirko gitarą. „Namuose kilo trečias pasaulinis karas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ prisiminė jis. Tiesa, dabar jo namuose – taika, su žmona jiedu kartu jau keturis dešimtmečius, laimingą gyvenimą už Atlanto susikūrė ir jų dukra Agnė.
Ne kiekvienas žino, kad V. Stakėnasne ne tik talentingas muzikantas, bet ir puikus kulinaras. Tiesa, jis pats taip nemano ir sako, jog yra prastas maisto gamintojas. Kadangi pats yra sakęs, jog sriubą gali valgyti bet kuriuo paros metu ir tiek kartų, kiek nori, jis, žinoma, turi ir firminės savo sriubos receptą.
„Stakėno“ sriuba arba „Stakėno“ pupelių sriuba buvo verdama šešiose kavinėse, taip pat ir Čikagos „Kunigaikščio“ užeigoje. Kai kur netgi vyko „Stakėno“ sriubos
valgymo čempionatai. Vienoje garsioje Kauno kavinėje, kurios dalis yra sudegusi, buvo čempionatas, turai ir apdovanojimas – sunkvežimis GAZ-51.“, – laidos „Beatos Virtuvė“ šeimininkei, pačiai Beatai Nicholson, pasakojo V. Stakėnas.
Anot jo, viskas prasidėjo nuo vaikystės, nuo mamos ir nuo tetos Kaziūnės, padėjusios mamai jį auginti. „Tai žmogus iš kaimo, iš kurio išmokau labai daug kaimiškos filosofijos ir išminties“, – sakė jis. Beje, ir pats save juokais vadina kaimiečiu – filmuotis į laidą dainininkas atvyko iš gimtojo Vijolių kaimo, esančio Šiaulių pakraštyje.
Prieš kelis mėnesius V. Stakėnas neteko tėčio. „Prieš pat Kalėdas nuėjo pas Dievulį. Tiesa, jis nugyveno gražų gyvenimą. Be 52 dienų 97-erius metus“, – atsiduso atlikėjas. Jo tėtis buvo žymus gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis, chirurgas, Šiauliuose įkūręs urologijos skyrių, tad ir Virgiui linkėjęs mediko kelio.
Tiesa, Virgis jau mokykloje linko prie muzikos. „Merginos tada norėjo draugauti arba su sportininkais, arba su artistais, muzikantais. Mokykloje buvo garsus estradinis ansamblis, jei esi jo narys, su tavimi sveikinasi, esi kietas, vadinasi, gali kalbinti bet kurią merginą.
Be to, jei dar tave kviečia į „kaptiorką“, tais laikais taip vadinosi muzikantų kambarėlis, tada gali šokiuose kviesti šokti pačią gražiausią merginą, ji negalės atsisakyti, – dėstė V. Stakėnas. – Mokykloje grojau muzikos instrumentu, kuris tais laikais buvo vadinamas kaimišku. Dabar akordeonas yra „folkas“. Tai klasika, džiazas. Pagaliau tai yra rokas, kantri. O tais laikais groju akordeonu, žiūrėjau į gitarą ir seilė varvėjo, tik barzdos dar nebuvo.“
Natūralu, kad baigdamas mokyklą jis nuolat girdėjo, kad „jau Stakėniukas tikriausiai bus daktaras“. Taigi jis įstojo į mediciną. „Mano balai nebuvo labai geri, nebuvau pirmūnas, bet įstojau. Mano grupėje iš 11 vaikinų devyni grojo gitara“, – šyptelėjo jis, prisiminęs, kaip jo kelias vėl nuvingiavo į muziką.
Beje, ir pirmąją gitarą jis nusipirko tik pirmame medicinos kurse. „Kilo trečiasis pasaulinis karas“, – tėvų reakciją į namo parsineštą gitarą prisiminė Virgis. Vis dėlto, atlikėjas tikino, jog jaučiasi nepaprastai dėkingas savo tėvams, nes jie išmokė, jog gyvenime viską turi pasiimti ir susikurti pats.
Antrame kurse jis išėjo akademinių atostogų, iš kurių į mokslus negrįžo. „Ir tada buvo namie karas. Aistroms nuraminti Šiaulių onkologiniame dispanseryje įsidarbinau sanitaru. Ten turėjau kambarėlį, į kurį atsinešiau gitarą ir per pietų pertrauką grodavau. Tėvai šito nežinojo. Praėjus kuriam laikui tėtė su mama matė, kad muzikos liga nepagydoma. Nusipirkau geresnę gitarą, o tėvai priėjo ir sako: mes prisidedam“, – tęsė pašnekovas.
Jam mama vis sakydavo: žiūrėk, tavo kurso draugas profesorius, knygą išleido. „Mama, sakydavau, Virgis jau išleido, tuo metu gal penkis, dešimt albumų, dabar jau dvidešimt. O albumas kaip knyga. Tu į ją tiek daug sudedi, tai toks darbas“, – prisiminė šiandien legendinis atlikėjas, pridėjęs, kad džiaugiasi namuose neturėjęs šiltnamio sąlygų – tai jį užgrūdino ir išmokė, kad už dyką nieko negausi.
Beje, Virgio žmona Ramutė – dizainerė, tad V. Stakėno mama buvo net pasvarsčiusi, jog sūnus galėtų padėti žmonai ir rūpintųsi vadybos reikalais, tačiau jis mieliau rūpinosi savo, kaip atlikėjo, vadyba.
Virgis ir Ramutė drauge jau 41-erius metus. Kur tas laimingas santuokos receptas? „Atradau ir pasiėmiau visai iš kitos srities. Amerikiečių paaiškinimas – komandos jausmas. Mes esame komanda. Turiu galvoti apie mūsų bendrą gyvenimą. Ar to, ko reikia man, reikia ir mano žmogui? Aš padedu jai, o ji – man“, – svarstė kantri muzikos tėvu pramintas atlikėjas.
Jis pasakoja, kad kiekvieną rytą žmonos paklausia, ar gerai išsimiegojo, o ji pasidomi, kokie jo dienos planai. Viskas prasideda nuo bendravimo, anot atlikėjo, bet jis sako, kad šis nėra vien žodžiai: „Vakar nuėjome miegoti vėlai, antrą valandą nakties. Žiūrėjome serialą, ant kurio „užkibome“, ir dalijomės įspūdžiais. Aš vis atsisukdavau į ją pažiūrėti, o ji sako: kodėl man trukdai? O aš žiūriu, kaip ji reaguoja, ką apie tai galvoja... Tai taip pat yra bendravimas. Turi žinoti, kas jai patinka, kokia nuotaika.“
Stakėnų dukra Agnė su šeima gyvena Amerikoje, kur dirba meno vadybininke muziejuje. „Lietuvoje baigusi kelis verslo vadybos kursus, išvyko studijuoti į JAV. Ten baigė mokslus, pradėjo dirbti, susirado draugą.
Nikas – šaunus vyras. Jie turi tris vaikus. Vyresnioji Izabelė 15-os metų. Dvyniai, ankstukai Sofija ir Čarlis, vienuolikmečiai. Jie sukūrė savo gyvenimą“, – apie savo šeimą pasakoja V. Stakėnas, pasidalijęs ir savo sriubos receptu.
Apie viską išsamiau – laidos įraše.
