Trečiadienį, gegužės 27 d., Lietuvoje antrus metus iš eilės minimas Tautadienis, o žmonės raginami į darbus ir kitas vietas keliauti, vilkėdami tautinius kostiumus. Tautadienio idėjos autorė Gitana Baliutavičienė LRT.lt sakė, kad, dažniau pamatę savo aplinkoje tokį kostiumą, aplinkiniai jį palengva prisijaukins, jei iki tol ir nebus jo vilkėję, ir gal netrukus tą kostiumą turėti daugeliui lietuvių atrodys garbės reikalas.
G. Baliutavičienė dirba rinkodaros ir komunikacijos srityje, o mintis apie Tautadienį jai pradėjo bręsti, kai pati, atšventusi jubiliejų, susimąstė, kad norėtų tarp savo garderobo turėti tautinį kostiumą, ir ėmėsi jį siūdintis.
„Sakyčiau, minčiai, kad norisi vilkėti tautinį kostiumą, žmogus turi pribręsti, o tai nutinka skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Būna ir visiškai mažų vaikų, kurie užsinori to kostiumo, pamatę jį savo aplinkoje, bet labai dažnai tai ateina su emocine branda – sulaukus trisdešimtiems, keturiasdešimties. Neretai kostiumas ir užsisakomas priartėjus tokiam jubiliejui, nors kartais noras jį turėti kyla ir anksčiau, baigiant mokyklą ar universitetą“, – pasakojo G. Baliutavičienė.
Ji sakė, kad mintis apie Tautadienį kilo iš noro grąžinti tautinį kostiumą į gyvenimą. Dabar jis dažniausiai matomas scenoje, folkloriniuose ar kituose specifiniuose renginiuose, bet juk jį galima vilkėti ir kitomis progomis. „Štai Norvegijoje maždaug 70 procentų moterų namuose turi tautinius kostiumus ir juos mielai velkasi, eidamos į įvairias nacionalines šventes. Man norėtųsi, kad taip dažniau elgtųsi ir lietuviai, juk tai mūsų tautinės tapatybės klausimas, o tą tapatybę, kaip jau matėme savo istorijoje, kartais norima užgniaužti“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, yra ne vienos rūšies tautinis kostiumas: vadinamasis baltiškasis, atkurtas pagal kelių baltų genčių vilkėtus drabužius, taip pat regioniniai – juos galima rinktis pagal tai, iš kur esate kilę jūs ar jūsų tėvai. G. Baliutavičienė pasirinko baltiškąjį variantą, bet planuoja siūdintis dar vieną, galbūt suvalkietišką, nes iš Suvalkijos yra kilęs jos tėtis. Beje, internete galima rasti tautinio paveldo sertifikatus turinčių kostiumus kuriančių meistrų sąrašą, taip pat kostiumą galima išsinuomoti Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, centro darbuotojos ir pataria, kaip kostiumą taisyklingai vilkėti.
„Ačiū Dievui, dar turime kūrėjų, siuvėjų, kurie saugo mums tuos raštus, audžia, pina juosteles, ir reikia dėti pastangų, kad jų neprarastume, kaip jau nutiko kai kuriose kitose šalyse, kur jie beveik nunyko ir viską teko atkurti iš naujo. Turime vertinti ne tik kūrėjus, bet ir žmones, kurie įvairiomis tinkamomis progomis velkasi tuos kostiumus, taip pat valdžios atstovus, žinomus žmones, kurie rodo, kad tai yra priimtina ir smagu“, – sakė pašnekovė.
Pasipuošę sulauksite komplimentų
Pernai Tautadienis vyko pirmą kartą. Idėjos autorę labai nustebino tai, kad beveik visos įmonės ir partneriai, į kuriuos ji kreipėsi, palaikė šią mintį ir mielai sutiko prisijungti. Taigi pernai įvyko per šimtą renginių.
Šiemet prie idėjos prisijungė kolektyvai iš daugiau nei 30 miestų, taip pat iš septynių užsienio šalių bendruomenių. Skirtinguose kolektyvuose scenarijai bus skirtingi – galbūt vienoje įstaigoje tautiniu kostiumu vilkintis darbuotojas apie jį papasakos, gal tai bus bendruomenės šventė, kur žmonės skanaus tautinio paveldo valgių, nuspręs kartu pinti šiaudinius sodus ar dar kažką gražaus nuveikti.
Tautadienio organizatoriai ragina visus nebijoti ir šį trečiadienį drąsiai eiti į darbą ar kitur, apsivilkus tautinį kostiumą. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sulauksite daug teigiamo dėmesio. Štai kai aš neseniai vaikščiojau, vilkėdama tautiniu kostiumu, po Bernardinų sodą, ruošdama medžiagą socialiniams tinklams, sulaukiau nemažai komplimentų ir klausimų. Žmonės dalijosi savo istorijomis, tarkim, vyresnieji pasakojo, kad atsimena tuos laikus, kai žmonės taip pasipuošę eidavo į bažnyčią“, – pasakojo Tautadienio idėjos autorė.
