Evikos Silinos koalicinės vyriausybės griūtis prasidėjo nuo bandymo denonsuoti Stambulo konvenciją, trečiadienį interviu nacionalinei televizijai sakė darbą baigianti Latvijos ministrė pirmininkė.
Dėl Stambulo konvencijos denonsavimo 2025 metų rudenį Žaliųjų ir valstiečių sąjunga tuo metu susivienijo su opozicija. Pasak E. Silinos, šie įvykiai sukėlė nesutarimų tarp koalicijos partnerių, po kurių sekė virtinė naujų nesutarimų, apsunkinusių darbą.
E. Silina sako žinojusi, kad jau tada buvo planuojamas vyriausybės nuvertimas ir sudaryta nauja vyriausybės sudėtis, tačiau planai nebuvo įgyvendinti dėl visuomenės spaudimo neliesti Stambulo konvencijos klausimo.
Interviu E. Silina dar kartą įgėlė „Pažangiųjų“ partijos politikui Andriui Sprūdui, sakydama, kad negalėjo toleruoti gynybos eksministro tuščių kalbų. Ji taip pat pareiškė, kad darbas gynybos sektoriuje stigmatizuos „Pažangiuosius“ kaip partiją, nes dabar jiems bus uždrausta užimti atsakingas pareigas bet kur.
Nors E. Silinos vyriausybės politinė retorika dažnai buvo kritikuojama dėl trypčiojimo vietoje, daugiau laiko skiriant vidiniams partijų santykiams spręsti, išeinanti premjerė mano, kad jos vadovaujama vyriausybė dirbo labai intensyviai.
E. Silina taip pat įsitikinusi, kad ji buvo gera lyderė ir kad be jos vadovavimo vyriausybėje daug kas nebūtų buvę padaryta.
Paklausta apie „Naujosios vienybės“ pasirinkimą, ką siūlyti kandidatu į ministrus pirmininkus artėjančiuose Saeimos rinkimuose, E. Silina sakė, kad partija dar turi apsvarstyti šį klausimą, ir nebeužsiminė, kad šios pareigos galėtų būti atviros jai.
E. Silina nežino, ar užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė būtų tinkama kandidatė į ministrus pirmininkus, nes ji nėra praėjusi „rinkimų proceso“.
Darbą baigianti premjerė kaip potencialius lyderius kituose rinkimuose paminėjo eurokomisarą, buvusį ministrą pirmininką Valdį Dombrovskį ir partijos Saeimos frakcijos vadovą Edmundą Jurevicą, kartu pažymėdama, kad partijos gretose mato ir „kitų stiprių kandidatų“.
