Valstybinė kultūros paveldo komisija įspėja, kad perduodant neprižiūrėtas kapavietes pakartotiniam laidojimui kyla grėsmė autentiškų paminklų, velionio įrašų bei istorinei aplinkai būdingų elementų išsaugojimui. Dėl to paveldosaugininkai siūlo griežtinti visų istorinių kapinių priežiūrą bei užtikrinti vienodą teisinį reguliavimą.
„Visuomenės susirūpinimą kelia atvejai, kai senos kapavietės pažymimos lentelėmis „Apleista ir neprižiūrėta kapavietė“, o vėliau, pripažinus jas neprižiūrimomis, gali būti perduodamos tretiesiems asmenims pakartotiniam laidojimui“, – informuojama Valstybinė kultūros paveldo komisijos pranešime.
„Tokiose situacijose kyla rizika, kad atnaujinant kapavietę bus pašalinti ne tik seni antkapiniai paminklai, kryžiai ar tvorelės, bet ir juose išlikę įrašai – vardai, pavardės, datos, maldos ar kiti ženklai, liudijantys konkrečių žmonių, šeimų, parapijų ir vietos bendruomenių istoriją“, – teigia komisija.
Kaip pastebi paveldosaugininkai, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad iki 1940 m. įsteigtose riboto laidojimo ir neveikiančiose kapinėse naujų paminklų, antkapių statymas galimas tik išimtiniais atvejais, o pakartotinai laidojant – senuosius paminklus ir juose esančius įrašus apie velionius būtina išsaugoti.
Vis dėlto, Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad šių taisyklių ne visada laikomasi dalyje savivaldybių.
„Paveldo komisijos atlikta analizė rodo, kad šie reikalavimai praktikoje ne visur taikomi vienodai ir veiksmingai. Kai kuriose savivaldybėse griežtesnės nuostatos nėra inkorporuotos į vietines kapinių tvarkymo taisykles, o net ir ten, kur jos įtvirtintos, jų praktinis įgyvendinimas ir kontrolė kelia abejonių“, – nurodo paveldosaugininkai.
Dėl šios priežasties siūloma suvienodinti ir taikyti griežtesnius pakartotinio laidojimo reikalavimus visose šalyje esančiose istorinėse kapinėse – ne tik tose, kurios buvo įsteigtos iki 1940-ųjų.
„Valstybės institucijoms Paveldo komisija siūlo užtikrinti tiesioginį ir vienodą Vyriausybės nutarimo taikymą, svarstyti galimybę griežtesnius reikalavimus taikyti ne tik iki 1940 m. įsteigtose riboto laidojimo ar neveikiančiose kapinėse, bet plačiau – visose istorinėse kapinėse, taip pat parengti vieningas kapinių tvarkymo rekomendacijas.
Be to, savivaldybių administracijos raginamos peržiūrėti vietinių kapinių tvarkymo taisykles bei užtikrinti jų prieinamumą vietiniams gyventojams kapinėse steigiant informacinius stendus.
„Savivaldybėms ir Lietuvos savivaldybių asociacijai siūloma peržiūrėti vietines kapinių tvarkymo taisykles, stiprinti pakartotinio laidojimo kontrolę, užbaigti kapinių inventorizavimą, paskirti kapinių prižiūrėtojus ir kapinių žurnaluose tiksliai fiksuoti vykdomus darbus. Taip pat siūloma kapinėse įrengti informacinius stendus apie kapinių tvarkymo taisykles ir senųjų paminklų išsaugojimo svarbą“, – nurodo komisija.
Kaip nurodoma pranešime, vyskupijoms ir parapijoms paveldosaugininkai rekomenduoja pakartotinio laidojimo atvejais ieškoti būdų, leidžiančių senųjų kapaviečių elementus, įrašus integruoti į atnaujintas kapavietes.
Tuo metu gyventojų prašoma neskubėti šalinti senųjų paminklų, kryžių kapaviečių įrašų prieš tai nepasitarus su paveldosaugininkais, kapinių prižiūrėtojais, savivaldybe ar vietine parapija.
