Vilniuje šalia gyvenamųjų namų auga nudegimus sukeliantys Sosnovskio barščiai. Nors gyventojai jau ne kartą prašė savivaldybės juos naikinti, ši sako negalinti to padaryti, nes sklypas privatus. Kraštotvarkos specialistai sako, kad tokių atvejų ne vienas, todėl, siūlo griežtinti atsakomybę nesilaikantiems tvarkos. Pavyzdžiui didinti žemės mokestį.
Jei pernai šalia namų augo tik vienas Sosnovskio barštis, šiemet jų – jau visa draugija, kurios kaimynai nenori, tik pasirinkimo neturi – sklypas privatus.
„Matome, kaip sparčiai plečiasi tas augalas, nežinau, gal jau kitais metais arba dar kitais tos sėklos atkeliaus ir į mūsų gyvenamuosius kiemus. O augalas yra, kaip žinoma, nuodingas“, – pasakoja vilnietė Erika Jankaitienė.
Gyventojams neramu ne tik dėl savo, bet ir kaimynystėje augančių vaikų sveikatos.
„Mes einam, pavyzdžiui, su leliuku pasivaikščioti su vežimu, tai vos ne į kelią jau išvirtę tie augalai. Iš tiesų koks vaikas gali labai laisvai pribėgti, paliesti juos ir nusideginti“, – sako vilnietė E. Jankaitienė.
Kaimynai ne kartą kreipėsi į savivaldybę, prašė pavojingą invazinį augalą naikinti, tačiau ji sako to negalinti padaryti.
„Gaunam atsakymus visą laiką, kad savininkui yra perduota, kad savininkas gaus administracinę baudą, jei iki tam tikro laiko nesusitvarkys sklypo. Tik esmė ta, kad pernai metais taip ir nebuvo niekas sutvarkyta, dėl to šiais metais jų jau yra žymiai daugiau“, – piktinasi vilnietė.
Savivaldybė teigia vėl įpareigojusi savininką sutvarkyti sklypą – po dviejų savaičių planuojamas pakartotinis patikrinimas. Jei sklypas nebus sutvarkytas, skirs baudą.
„Baudos tikrai nėra tiek žymiai didelės, kad gyventojai bijotų susimokėti tą sumą. <...>Turbūt iki 100–200 eurų, tai tos sumos nedidelės“, – informuoja Vilniaus savivaldybės želdinių tvarkymo poskyrio vedėja Inutė Neverovskienė.
Kovodama su Sosnovskio barščiais, savivaldybė parengė invazinių rūšių naikinimo planą. Išsiųsti prašymai sklypų savininkams, kad savivaldybė galėtų tvarkyti ne tik valstybines teritorijas.
„Toje teritorijoje nebuvo gautas privatininkų sutikimas tvarkyti tuos Sosnovskio barščius. <...> Pavasarį išsiuntėme kažkur tūkstantį laiškų su raginimais savininkams duoti sutikimus savivaldybei tvarkyti tuos privačius sklypus. Deja, gavome tik apie 30 proc.“ – priduria Vilniaus savivaldybės želdinių tvarkymo poskyrio vedėja I. Neverovskienė.
Tokios situacijos specialistų nestebina.
„Daugiausia užklausų ateina iš naujai statomų kvartalų. <...> Kol kas tvarkytis sunkiai sekasi. Jų tikrai yra išplitę, plotai yra dideli, nes užima vietomis tūkstančius hektarų“, – tvirtina „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.
„Žodžiais intensyviau tvarkomės nei realiai. Nes realiai vykdyti valymo darbus, invazinio augalo šalinimo darbus yra gana sudėtinga“, – antrina VU Geomokslų instituto docentas Ričardas Skorupskas.
Jei gyventojai abejingi, reikia ieškoti sprendimų.
„Gal kažkokios programos galėtų būti, kurios remtų žmonių iniciatyvą. Pavyzdžiui, tokios bendruomenės, kurios nori susitvarkyti aplinką. Gal informacija galėtų būti prieinamesnė žmonėms“, – svarsto „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas E. Skardžius.
„Čia lygiai taip pat, kaip už apleistą žemę buvo didinamas mokestis žemės. <...> Barščio atveju lygiai taip pat gali būti, nes, kiek suprantu, dauguma plotų inventorizuoti, yra žinomi, kur, kokie“, – sako VU Geomokslų instituto docentas R. Skorupskas.
Pasak Geomokslų instituto docento, dažniausiai Sosnovskio barščiai aptinkami Vilniaus apylinkėse, Molėtų, Ignalinos, Zarasų rajonuose, kur žemės ne tokios derlingos, daug apleistų plotų.
