Birželį prasidėjus Gailestingumo kongresui, Lietuvoje tikimasi iki penkių tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio. Vilniuje ta proga atsivers kai kurios iki šiol uždarytos istorinės erdvės.
Išganytojo kalva, nuo kurios atsiveria Vilniaus senamiestis, liudija 400 metų gailestingumo istoriją. Čia 17 amžiaus viduryje gyveno 3 religinės bendruomenės.
„Nors turėjo skirtingus šiek tiek pašaukimus ir gyvenimo būdą. Misionieriai – atviri, laisvai keliauja tarp namų ir pasauliečiai ten galėjo dirbti, ir patekti. Vizitietės – klauzūrinė bendruomenė, šaritės – į gydymą ir globą orientuota bendruomenė, bet visas jas labai gražiai suvienija gailestingumo darbai“, – LRT TELEVIZIJAI sako bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė.
Šios vietos istoriją šiandien mena čia esantys statiniai – Švenčiausiojo Jėzaus Širdies bažnyčia, Vizitiečių vienuolynas, pataisos namai, hospisas, šalia kurio buvo nutapytas Dievo gailestingumo paveikslas. Ilgai didelė dalis teritorijos gyventojams buvo neprieinama, tačiau birželį prasidėjus Gailestingumo kongresui, į šią vietą atvyks tūkstančiai piligrimų.
„Šita vieta miestui atsiveria po beveik 80 metų, nes tai buvęs vienuolynas, Vizitiečių vienuolynas. Pagal savo pradinę paskirtį ir Jėzaus širdies bažnyčia, o sovietmečiu tai buvo kalėjimas“, – sako Gailestingumo kongreso koordinatorė Inesa Čaikauskienė.
„Sovietmetyje čia nebuvo prieinama, buvo suniokota, grąžinta ir čia pirmas žingsnis jos atsigavimui. Jos grįžimui į Vilniaus miesto gyvenimą“, – kalba Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Pagrindinis kongreso renginys vyks šalia Rokoko stiliaus Jėzaus Širdies bažnyčios. Ir nors į ją patekti nebus galima, gyventojai maždaug mėnesį turės galimybę pasivaikščioti šalia istorinės vietos.
„Tai yra tikriausiai viena pirmųjų bažnyčių, kurioms yra suteiktas švenčiausiosios Jėzaus širdies vardas. Turiu omenyje visame pasaulyje viena pirmųjų tokių bažnyčių“, – aiškina A. Pavasarytė.
Nuo Išganytojo kalvos atsiveria ir Viešpaties Žengimo į dangų bažnyčia, kur per kongresą vyks mugė.
„Šita bažnyčia irgi sovietmečiu buvo Vilniaus vienos iš ligoninių dalis ir pastatas. Ir šiuo metu ji irgi yra neveikianti kaip bažnyčia. Todėl irgi unikali galimybė ir vilniečiams, ir miesto svečiams pamatyti šitą erdvę“, – teigia I. Čaikauskienė.
Prieš kongresą atnaujinama ir prieiga į vizitiečių vienuolyno ansamblį. Anksčiau, šalia vienuolyno vartų besidriekianti Rasų gatvė vedė iki senamiesčio, tačiau sovietmečiu kelio iki jo neliko – įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
„Bus vėl tokia išryškinta Rasų gatvės istorinė trasa. Darome prieigas kaip skvero pirmą arba nulinę stadiją, bus vienas lygis, nebus parkingo, bus suoliukai, bus apšvietimas ir bus toks pakvietimas ateiti čia žmonėms“, – kalba architektė Gilma Teodora Gylytė.
Į Gailestingumo kongresą atvyks iki 5 tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio. Jau užsiregistravę dalyviai iš 33-jų šalių. Piligrimai klausysis liudijimų, dalyvaus paskaitose, mišiose. Tokie katalikų susitikimai vyksta kas trejus metus vis kitoje šalyje.
