Skelbiama dalyvių registracija į „Kosmos Lab“ – aštuntą kartą organizuojamą vizualinio teatro laboratoriją, skirtą jaunosios kartos menininkų profesiniam tobulėjimui, kūrybinei saviraiškai bei vizualinio teatro ir tarpdisciplininio meno raidai Lietuvoje. Šių metų laboratorijos temos – intermedialumas ir ritualas, rašoma „Kosmos Theatre“ pranešime žiniasklaidai.
Atveriamas magijos skyrius
Šiemet dirbtuvėse po atviru dangumi bus ieškoma terpės ritualui, nepriklausančiam jokiai iš anksto egzistuojančiai tradicijai. Ieškojimai vyks miške, pasitelkiant alchemiją tarp judančių kūnų, organinių medžiagų ir šiuolaikinių medijų. Tai naujas laboratorijos „magijos skyrius“, kuriame stebėjimas, praktika ir kolektyvinė refleksija kurs sąlygas efemeriškai bendrumo patirčiai.
„Kosmos Lab`26: sapnų archipelagas“ – tai ilgalaikio projekto, kurį inicijavo belgų režisierius ir menininkas Fabrice`as Murgia, įkvėptas Williamo Shakespeare`o „Vasarvidžio nakties sapno“, dalis. Projektas koncentruojasi į darbą, galią ir magiją. Juo nesiekiama inscenizuoti pjesės, bet naudojamasi ja kaip atspirties tašku keliant klausimus apie troškimą, transformaciją, bendruomenę ir bendrabūvio formas.
Pripažinimą pelnę mentoriai
Dirbtuves ves režisierius F. Murgia ir sociologė Rachel Brahy, o choreografas, šokėjas ir performeris Zora Snake jas lydės kaip nuolatinis stebėtojas ir procesų dalyvis.
F. Murgia – vienas ryškiausių šiuolaikinio Europos teatro kūrėjų, kurio darbai išsiskiria vizualumu, technologijų integracija ir jautriu santykiu su šiuolaikinio žmogaus patirtimis. Gimęs Belgijoje, jis į teatro lauką įžengė labai jaunas, tačiau greitai pelnė tarptautinį pripažinimą. Jo spektakliai buvo rodomi įvairiuose Europos festivaliuose.
2014 m. Venecijos teatro bienalėje kūrėjas buvo apdovanotas „Sidabriniu liūtu“, o 2019 m. pelnė „Rotterdam Operadagen“ apdovanojimą už darbus operos srityje. Pats režisierius tapo balsu kartos, augusios skaitmeninių technologijų ir globalių krizių fone.
F. Murgia`os kūryboje nuosekliai atsikartoja vienatvės, tapatybės, jaunystės trapumo ir virtualios realybės temos. Jis geba sujungti minimalistinę scenografiją su intensyvia emocine įtampa, dažnai pasitelkdamas vaizdo projekcijas ir medijų elementus, kurie ne tik papildo, bet ir formuoja dramaturgiją. Jo teatras nėra vien pasakojimas – tai patirtis, kurioje žiūrovas įtraukiamas į tarpą tarp realybės ir fikcijos, tarp fizinio kūno ir skaitmeninio atvaizdo.
Jo kūryboje juntama įtampa tarp intymumo ir globalumo: asmeninės istorijos tampa platesnių visuomeninių procesų atspindžiu.
F. Murgia laikomas režisieriumi, kuris geba kalbėti su šiandienos publika jos kalba – vizualia, fragmentiška, bet emociškai paveikia. Jo teatras kviečia ne tik stebėti, bet ir reflektuoti savo santykį su pasauliu, kuriame ribos tarp tikrovės ir virtualumo tampa vis labiau neapibrėžtos.
Išgirsti neišgirsta
Belgų tyrėja ir dėstytoja R. Brahy Lježo universitete plėtoja tarpdisciplininius tyrimus, jungiančius sociologiją, antropologiją ir menų studijas. R. Brahy nėra vien teoretikė – jos veikla nuosekliai peržengia universiteto ribas, įsiliedama į kultūrinius ir socialinius procesus, kuriuos ji analizuoja.
Jos tyrimų centre – klausimas, ką reiškia būti kartu. R. Brahy nagrinėja kolektyvinio veikimo formas, bendruomeniškumą ir dalyvavimą, ypatingą dėmesį skirdama meno praktikoms, ypač teatrui. Jai teatras nėra tik reprezentacijos erdvė – tai gyvas socialinis veiksmas, kuriame kuriami santykiai, išbandomos tapatybės ir atsiveria galimybės politiniam bei socialiniam įsitraukimui. Analizuodama vadinamąjį „theatre-action“, ji rodo, kaip kūrybiniai procesai gali tapti platforma balsams, kurie dažnai lieka paraštėse.
R. Brahy darbuose svarbi ne tik idėja, bet ir patirtis – kūniška, emocinė, dalijama su kitais. Ji tyrinėja, kaip menas gali sukurti erdves, kuriose žmonės ne tik kalba, bet ir iš tiesų patiria buvimą kartu. Tokia perspektyva leidžia jos tyrimams įgyti ypatingo jautrumo: jie neapsiriboja analize, bet siekia suprasti, kaip socialiniai ryšiai gimsta, kinta ir įgauna prasmę konkrečiose situacijose.
Savo akademinėje ir organizacinėje veikloje, taip pat dirbdama su tarpdisciplininiais tinklais ir tyrimų centrais, R. Brahy kuria tiltus tarp mokslo ir visuomenės. Jos darbai liudija įsitikinimą, kad tyrimas gali būti ne tik žinių kūrimas, bet ir aktyvus dalyvavimas pasaulyje – būdas reflektuoti, įsitraukti ir keisti.
Judesys kaip erdvė dabarties permąstymui
Zora Snake (Zobelas Raoulas Tejeutsa) – choreografas, šokėjas ir performeris, kurio kūryba prasideda ten, kur baigiasi patogus šokio suvokimas. Kilęs iš Kamerūno, jis į sceną atsineša ne tik judesį, bet ir patirtį, formuotą gatvės kultūros, hiphopo ir vietinių tradicijų. Ši kilmė jo darbuose nevirsta folkloru – priešingai, tampa gyva, nuolat kintančia kalba, kurioje susiduria urbanistinė energija ir ritualinė atmintis.
Zoros Snake choreografija – tai ne estetinis objektas, o veiksmas. Jo darbuose kūnas tampa politiniu įrankiu, reflektuojančiu kolonializmo pėdsakus, socialinę nelygybę ir globalius galios santykius. Jis kuria darbus, kuriuose judesys veikia kaip pasipriešinimo forma, o pats spektaklis – kaip erdvė, kurioje galima permąstyti istoriją ir dabartį.
Zoros Snake veikla neapsiriboja scena. Jis aktyviai kuria kultūrinę infrastruktūrą, siekdamas stiprinti šiuolaikinio meno lauką Afrikoje. Jo inicijuotas „Modaperf“ festivalis tapo platforma eksperimentiniams performatyviems menams, jungiančia skirtingas praktikas ir balsus.
Naujausiuose darbuose Zora Snake vis labiau artėja prie ritualo. Čia choreografija įgauna beveik apeiginį pobūdį, kviečiantį permąstyti žmogaus santykį su aplinka, bendruomene ir pačiu savimi. Jo spektakliai tampa patirtimis, kuriose žiūrovas nebėra saugus stebėtojas – jis įtraukiamas į bendrą, kūniškai išgyvenamą procesą. Taip gimsta teatras, kuris ne tik rodomas, bet yra gyvas, pulsuojantis susitikimas. Zoros Snake kūryba įvertinta prestižiniu „Acogny“ prizu, kuris siejamas su Afrikos choreografijos sklaida ir jaunų kūrėjų rėmimu.
Tapk tyrimo bendrininku
„Kosmos Lab`26“ ieško smalsių dalyvių iš visos Lietuvos, kviesdamas į dirbtuves kaip į gyvą idėjų, praktikų ir patirčių mainų erdvę. Dirbtuvės atveria duris plačiausiam interesantų ratui: kūno judesio, vizualiųjų menų, garso menininkams, sociologijos, antropologijos, etnografijos tyrėjams, hibridinių praktikų atstovams ir visai nemeninės srities atstovams, kuriuos motyvuoja įtraukianti kolektyvinė patirtis.
Suinteresuotų dalyvių paraiškos priimamos iki gegužės 11 d. Atrinkti dalyviai dirbtuvėse tobulinsis nemokamai. Laboratorija vyks rugpjūčio 28–rugsėjo 6 d. Numatomas darbo laikas – pilna darbo diena. Paskutinę dirbtuvių dieną vyks viešas laboratorijos rezultatų pristatymas.
„Kosmos Theatre“ organizuojamoje kasmetinėje laboratorijoje jau sudalyvavo apie šimtas atviro konkurso būdu atrinktų profesionalių Lietuvos scenos menų kūrėjų, kurie mokėsi iš tarptautinį pripažinimą pelniusių profesionalų: režisierių prof. Heinerio Goebbelso (Vokietija), dr. Yarono Abulafia (Nyderlandai, Izraelis), Duda Paiva`os (Brazilija, Nyderlandai), Matteo Spiazzi (Italija), Adriano Schvarzsteino (Ispanija) kompozitoriaus Pierre`o Jodlowskio (Prancūzija), šokio ir vizualinio teatro trupės „Cie Mossoux-Bonté“ (Belgija), taip pat iškilių lietuvių kūrėjų.
Projekto prodiuseris Darius Vizbaras. Meno vadovas Žilvinas Vingelis. Projektą prodiusuoja „Kosmos Theatre“. Projektą koorganizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Scenos menų tyrimų centras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
