Jau greitai Lietuvoje išvysime legendinį miuziklą „Operos fantomas“, kuris, žadama, taps didžiausiu šalies arenos šou šiais metais. Apie tai, ką reiškia atgabenti tokį renginį į Lietuvą ir ko gali tikėtis žiūrovai, LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pasakoja turo organizatorius Vaidas Stackevičius bei šalyje besisvečiuojanti miuziklo kūrybinė komanda.
– Ar buvo lengva įkalbėti „Operos fantomą“ jubiliejiniais metais atvykti į Lietuvą?
V. Stackevičius: Buvo labai sunku, teko įdėti daug pastangų. Tai užsitęsė dvejus metus. Nėra lengva, nes atvyksta daugiau nei 120 žmonių ir 15 jūrinių konteinerių su įranga bei dekoracijomis. Todėl reikia tinkamos erdvės ir logistikos. Pernai nepavyko įtraukti Baltijos šalių į turo planą, tačiau šiemet viskas pavyko dar geriau, nes miuziklas švenčia 40-metį.
– Kuo ypatingas miuziklo pastatymas?
V. Stackevičius: Pastatymas bus toks pat, kaip ir kituose pasirodymuose. Bus milžiniška scena, kuri telpa vos keliose Lietuvos vietose. Įrangos, efektų ir scenografijos prasme tai bus didžiausias šių metų areninis šou Lietuvoje.
– Georgia, ką jums reiškia įkūnyti pagrindinį vaidmenį (Kristinos) Andrew Lloydo Webberio miuzikle? Koks jūsų santykis su „Operos fantomu“?
G. Wilkinson: Aš užaugau klausydama „Operos fantomo“, ir man šis miuziklas visuomet buvo ypatingas. Jaučiu nepaprastai didelį dėkingumą galėdama būti šios trupės dalimi. Mano vaidmuo yra vienas ikoniškiausių. Kaskart eidama į sceną jaučiu, kad jį įkūniju.
– Ką reiškia įkūnyti tokį vaidmenį ir dainuoti miuzikle, kurio kiekvieną eilutę visi gerai žino?
G. Wilkinson: Žinoma, yra tam tikras spaudimas. Tai jau 40 metų mylimas miuziklas, tad nesinori nieko nuvilti, norisi pateisinti visus lūkesčius. Manau, jau esu įsijautusi ir tai padeda man sustiprinti pasirodymą. Išeidami į sceną, jaučiame susirūpinimą ir jaudulį, be jų negalėtume pasirodyti geriausiai kaip galime. Kiekvienas žiūrovas turi jausti pasitenkinimą. Spaudimą, kurį jaučiu, vertinu teigiamai.
– Nadimai, koks yra jūsų santykis su „Operos fantomu“? Jau 40 metų kūrinys yra statomas įvairiuose pasaulio kraštuose. Kaip padaryti jį savu – Nadimo Fantomu?
N. Naamanas: Nuostabu, kad „Operos fantomui“ sukanka 40 metų. Mums pasisekė, kad su šiuo pastatymu galime keliauti į gastroles. Esame apkeliavę 11 valstybių ir 14 miestų. Kad ir kur vykstame, visiems patinka „Operos fantomas“. Žinutė perduodama įtikinamai net tiems, kurių gimtoji kalba nėra anglų.
Stengiamės, kad žiūrovai skirtingose vietose gautų geriausią miuziklo versiją.
S. McAvoy
Kaip paverčiame jį savu? Tai priklauso nuo mūsų ryšio su kūrybine komanda. Tai yra besitęsiantis mūsų, kaip kūrėjų, dialogas apie tai, kad norime atskleisti žmogiškąją istorijos pusę. Tokiu būdu pavyksta sukurti herojus, kuriuos žiūrovai priima kaip trimačius, tikrus žmones.
– Kokie atributai turi išlikti neliečiami „Operos fantome“?
N. Naamanas: Tai, kad pats Fantomas yra herojus. Jis tiesiog paprastas vyrukas, pažeidžiamas, jautrus ir niekada nepatyręs meilės ar draugystės. Jis gyvena labai vienišą gyvenimą, turi daugybę traumų, problemų, tad susikuria herojų ir pasirenka kaukę. Taip jis bando įgyti statusą, nes realybėje to neturi. Yra didelis kontrastas tarp to, ką jis vaidina užsidėjęs kaukę, ir pažeidžiamo žmogaus, kaukei nukritus. Du žmonės bando sugyventi tame pačiame kūne.
Užsimezgęs herojaus ryšys su Kristina rodo, kad jis gali atsisakyti vaidmens ir parodyti tikrą save. Šis elementas turi būti atskleidžiamas kiekviename pastatyme. Tai esminė gija, pagrindinė emocija, kurią pajaus žiūrovai.
– Georgia, ar su Nadimu kalbatės apie tai, kokį ryšį jums reikia sukurti ir parodyti, kad atspindėtumėte tai, ką norėjo parodyti Andrew Lloydas Webberis?
G. Wilkinson: Abu kalbame apie tai tiek darbe, tiek bendraudami laisvalaikiu. Mums iš tiesų labai rūpi šis pastatymas ir nelaikome jo tik darbu, kurį pamirštame dienos pabaigoje. Manau, šis šou auga ir evoliucionuoja – juk gastroliuojame jau trejus metus. Net tai, ką patiriame gyvenime, turi įtakos tam, kaip viską matome ir interpretuojame. Tai tebevykstantis dialogas. Diskutuojame apie skirtingus herojų santykių aspektus, kuriuos stengiamės atskleisti pasirodyme.
– Ar sukurti tą pačią nuotaiką skirtingose erdvėse kūrybiniam kolektyvui yra didelis iššūkis? Ar bandote tai padaryti?
S. McAvoy: Tai didžiulė operacija, kurią vykdo 120 žmonių. Viską paruošti užtrunka maždaug 4 dienas. Tai prabangus šou, kuriam reikia atidaus planavimo. Be to, turime užtikrinti, kad aktoriams būtų patogu. Skirtingose salėse skiriasi akustika, tad turime užtikrinti ir garso kokybę. Stengiamės, kad žiūrovai skirtingose vietose gautų geriausią miuziklo versiją.
– Ar pasivaikštote po miestą, kuriame pasirodote? Ar pajuntate vietos dvasią, kvapą ar skonį?
G. Wilkinson: Norėčiau pasakyti, kad taip, tačiau realybė kitokia. Dažniausiai atvykstame dieną prieš pasirodymą ir jo repeticijas. Turime paruošti didžiulį šou, tad laisvo laiko lieka labai mažai. Jei vyksta aštuoni pasirodymai per savaitę, neužtenka laiko patyrinėti miestą.
Tačiau džiaugiamės galimybe apsilankyti Lietuvoje likus dviem mėnesiams iki pasirodymo. Pasivažinėjome po miestą, matėme nuostabių vietų. Nežinau, ar tai paveikia pasirodymą, tačiau sulaukiu dėkingumo ir meilės iš vietų, kuriose lankausi. Be to, geriau suprantu žmones, kurie ateina pasižiūrėti mūsų pasirodymo.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
